Ubuntu, Linux, Android OS, Interneto svetainių programavimas, PHP, C++, Java, Python, QT programavimas

Naujojoje „Wingpanel“ patogu tai, kad ji išplečia darbalakio plotą išsaugodama būtiną funkcionalumą. Tai, žinoma, nėra naujoji „Elementary“ panelė – kol kas daugiau ekspermentuojama, tačiau rezultatus galite pasižiūrėti jau dabar.

Kuriant šiuolaikines interneto svetaines neretai prireikia centruoti pagrindinį svetainės DIV elementą. Tai galima atlikti naudojant išskirtinai CSS bei išvengiant HTML <center> elemento, kuris  HTML 4.01, HTML 5 standartuose yra uždraustas.

<div id="content">
Centruotas DIV blokas.
</div>

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kad čia turėtų suveikti:

text-align:center

Tačiau šis CSS aprašymas centruoja tekstą esantį DIV bloke, o ne patį DIV bloką. Tam, kad centruoti DIV bloką reikalingi du dalykai:

1. Turi būti nurodytas fiksuotas DIV elemento plotis.
2. Kairioji ir dešinioji ribų aprašymo taisyklės margin nustatomos į auto.

Pažymėtina, kad DIV elemento centravimui reikalinga įvykdyti abu reikalavimus. Šis būdas veikia, kadangi esant auto margin taisyklės reikšmei pagal CSS standartą interneto naršyklės privalo tiek kairiąjai margin-left tiek dešiniąjai margin-right elemento riboms suteikti vienodus pločius. Pavyzdžiui, norime centruoti 1000px pločio DIV elementą:

div.content {
width:1000px;
margin-left:auto;
margin-right:auto;
}

Šis metodas yra standartinis būdas DIV blokų centravimui naudojant standartinį CSS aprašymą bei išvengiant uždrausto <center> elemento. Šis kodas veikia ir su standarų nesilaikančiomis naršyklėmis tokiomis kaip IE.

Kiekvienas besidomintis atviro kodo naujovėmis ar pradėjęs naudoti nemokamą linux pagrindu veikiančią operacinę sistemą, tokią kaip Ubuntu ar Linux Mint anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu – kas tai yra linux distribucija ?. Bendru atveju linux distribucija tai linux branduolio (angl. kernel) pagrindu veikianti operacinė sistema su tam tikru, jai būdingu nemokamų, dažniausiai atviro kodo programų (biuro programos, duomenų bazių sistemos, programavimo įrankiai, specializuotos programos ir t.t.) rinkiniu. Dėl atviro kodo prigimties, techninių, organizacinių ir filosofinių skirtumų tarp gamintojų ir vartotojų egzistuoja didelė linux distribucijų įvairovė skirtų superkompiuteriams, serveriams, mobiliesiems įrenginiams bei paprastiems namų vartotojams.

Kiekvieną linux OS distribuciją sudaro paketų rinkiniai. Paketą galima įsivaizduoti kaip tam tikrą distribucijos komponentą. Tai gali būti vaizdo ar garso kodavimo bibliotekos (pvz.: libvorbis), šriftų rinkinys, video, muzikos, e-pašto ar biuro programos ir pan. Teoriškai, esant butinybei, kiekvienas vartotojas ar kompanija, gali susikurti sau patogiausią ir geriausiai poreikius atitinkančią linux distribuciją.

Šiuo metu skaičiuojama apie 600 linux distribucijų iš kurių apie 300 yra aktyviai kuriamos ir tobulinamos. Akcentuotina, kad linux distribucijų įvairovė tai didelio linux tipo operacinių sistemų pritaikomumo ir lankstumo požymis. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienai distribucijai reikia kurti atsikrą programinę įrangą. Kadangi jas vienija vienas linux branduolys todėl praktiškai visais atvejais jūsų parašyta programinė įranga veiks bet kurioje linux distribucijoje. Daugumoje distribucijos gali būti skirstomos pagal šiuos kriterijus:

Pagal vartotojų tipą:

• Verslui (Ubuntu, Fedora, RedHat, Mandriva);
• Sistemų administratoriams (Debian, Slackware, RedHat, CentOS);
• Namų vartotojams (Ubuntu, Kubuntu, LinuxMint, Fedora, openSuse).

Pagal pritaikymą techninei įrangai:

• Serveriai (Debian, RedHat, Ubuntu Server, Devil Linux);
• Superkompiuteriai (ALT Linux);
• Namų PC (Ubuntu, Linux Mint, Fedora, openSuse);
• Nešiojami įrenginiai (Ubuntu netbook edition, Puppy Linux, Android).

Pagal naudojamą grafinę aplinką:

• Gnome (Ubuntu, LinuxMint);
• KDE (Kubuntu, Fedora);
• LXDE (Lubuntu, Knoppix, Debian);
• Be grafinės aplinkos.

Pagal paskirtį:

• Edukacinė (Edubuntu);
• Kompiuterinių žaidimų mėgėjams pritaikyta (SuperGamer);
• Audio, video darbams (Ubuntu Studio);
• Specializuotos sistemos pvz.: ugniasienės, tinklo skirstytuvai, kompiuterių klasteriai ir t.t. (Devil Linux).

Pagal komercinį palaikymą:

• Komerciškai palaikomos: Ubuntu (Canonical Ltd.), Android (Google), Fedora (RedHat) , MandrivaLinux (Mandriva), openSuse (Novell);
• Bendruomenės palaikomos: Debian, Gentoo;
• Kitos, pavyzdžiui, vieno žmogaus palaikoma Slackware.

Žemiau galite apžvelgti šiuo metu populiariausias Linux distribucijas (šaltinis: www.ditrowatch.com)

Ubuntu (www.ubuntu.com)
Ubuntu – nemokamai platinama linux operacinė sistema geriausiai pritaikyta paprasto namų vartotojo asmeniniam kompiuteriui. Sistemos kūrėjai teikia profesionalią pagalbą bei turi didelę bendruomenę. Ubuntu bendruomenė susibūrė vedama idėjų iškeltų Ubuntu manifeste teigiančiame, kad programinė įranga turi būti nemokama, kad programos turi būti patogios žmonėms, pritaikytos jų gimtosioms kalboms ir kad vartotojai turi turėti laisvę įdiegiant ar išdiegiant savo programinę įrangą tada kada jiems to reikia. „Ubuntu“ yra senovinis afrikiečių žodis reiškiantis „žmoniškumas kitiems“. Vedina šių žodžių ši linux distribucija pasauliui suteikia puikias galimybes naudotis nemokama, atviro kodo programine įranga. Ubuntu remiama ir vystoma Canonical Ltd.

Skaityti toliau…

Paprastam namų vartotojui Linux yra puiki, patogi, nemokama operacinė sistema suteikianti dideles galimybes. Tačiau tam, kad mokėtum ir galėtum jomis pasinaudoti reikalinga turėti žinių apie jas. Linux operacinė sistema – labai galingas įrankis suteikiantis visapusiškas galimybes darbui bet kokioje platformoje pradedant nuo superkompiuterių ir baigiant mažais nešiojamaisiais įrenginiais. Žinios apie Linux opearacinę sistemą privalomos ne tik save gerbiantiems programuotojams, programinės įrangos projektuotojams ar planuojantiems jais tapti, bet ir interneto svetainių kūrėjams administruojantiems savo interneto svetaines. Žemiau pateikiame eilę elektroninių knygų kurios ne tik leis susipažinti su linux operacine sistema ir jos galimybėmis, bet ir išmokti ją valdyti bei pritaikyti savo poreikiams.

• Įvadas į Linux OS – susipažinkite kas tai yra linux operacinė sistema ir kaip ji veikia.
• Linux sistemos administravimo gidas – knyga linux sistemos administratoriams (vartotojų kūrimas, failų sistemos valdymas, sistemos stebėjimas ir t.t.).
• Linux komandų santrauka – Linux administratoriams ir mėgėjams: komandos kurių gali prireikti kiekvieną dieną.
• Linux failų sistemos hierarchija – paaiškinama linux failų sistemos struktūra, kodėl ji tokia yra ir kaip ji veikia.
• Bash skripto pradedančiųjų vadovas – Linux komandinės eilutės skriptų programavimas pradedantiesiems.
• Bash skripto profesionalų vadovas – Linux komandinės eilutės skriptų programavimas profesionalams.
• Ubuntu serverio valdymo gidas – Ubuntu serverio valdymas interneto svetainių-serverių administratoriams (Apache, PHP5, MySQL, SVN, FTP, PostgreSQL, Email, programų diegimas, ugniasinė (firewall), OpenSSH, Samba (Windows tinklai) ir kt.)
• Linux žodynas – informacija pagal abėcėlę.
• Trumpas Linux saugumo gidas – trumpas esminių Linux saugumo priemonių sąrašas.

Jeigu iškiltų kokių klausimų ar nesklandumų naudojant Linux OS visada pravers šis sprendimų būdų sąrašas Klausimai – atsakymai. (HOW TO ?)

Turbūt kiekvienas gerai žino tą jausmą kai pirmą kartą paimamas naujas daiktas į rankas. Jis vartomas, sukiojamas, apžiūrinėjamas, bandomas. Kartais sėkmingai, o kartais ir nelabai Atsiranda daugybė klausimų iš kurių esminis – ką gi tas daiktas sugeba ? Ką su juo galima padaryti ? Lygiai tas pats įvyksta pirmą kartą įsidiegus Ubuntu operacinę sistemą:

• Na, įsidiegiau, o kas toliau ?
• Kur mano programos ?
• Gal kas matė „Start“ mygtuką ir „Add Remove Programs“ ?

Siekiant išvengti panašių klausimų panagrinėsime programų diegimo Ubuntu (linux) operacinėje sistemoje temą. O diegimo galimybių yra daug ir kiekviena jų naudojama priklausomai nuo situacijos:

• Diegimas per „Ubuntu Software Center“;
• Diegimas per „Synaptic Package Manager“;
• Diegimas iš „*.deb“ paketo (setup.exe, install.exe analogas);
• Diegimas parsisiunčiant archyvą.
• Diegimas kompiliuojant programos kodą.

Pasiaiškinkime keletą sąvokų, būdingų programų diegimui Unix/Linux operacinėse sistemose:

• Paketas (angl. package). Linux sistemoje programinė įranga dažnai yra diegiama iš vadinamųjų paketų. Iš principo tai yra paprasčiausi bylų archyvai kurie leidžia patogiai ir paprastai perkelti bei automatizuotai diegti programas, tvarkykles, bibliotekas ir t.t.
• Saugyklos (angl. repositories) – tai serveriai kuriuose saugoma įvairi programinė įranga (atviro kodo, nemokamos) paketų pavidalu. Vartotojas paprasčiausiai pasirenka pageidaujamą programą iš saugyklos ir vieno mygtuko paspaudimu ją įsidiegia ar atnaujina naujesne versija. Šiuo būdu Ubuntu operacinėje sistemoje programas galima įsidiegti naudojant „Ubuntu Software Center“ ir „Synaptic Package Manager“
• Archyvas (angl. files archive) – programos bylų archyvas. Linux’e dažnai naudojamas „*.tar.gz“ (gzip) formatas. Windows sistemoje tai atitinka „*.zip“, „*.rar“ archyvus.
• Programos kodo archyvas (angl. source code) – Suarchyvuotas programos kodas su diegimo instrukcijomis. Tokiu pavidalu dažniausiai galima rasti eksperimentines kuriamų programų versijas (angl. nightly builds) ar labai specifines tvarkykles.

Kuo gi šie visi būdai skiriasi ir kokiais atvejais yra naudingi ? Pažiurėkime.
Skaityti toliau…

QT biblioteka (QT Creator + QT SDK) vis plačiau naudojamas programavimo įrankis pasižymintis greitaveika, efektyvumu ir paprastumu bei leidžiantis kurti programas Linux, Mac, Windows, Symbian OS ir kitoms platformoms. Kuriant taikomąsias ir verslo sistemas dažnai prireikia prisijungti prie duomenų bazės. QT SDK bibliotekoje integruotos priemonės daugeliui populiarių duomenų bazių, tokių, kaip PostgreSQL, SqlLite, MySQL ir kt. Tam QT naudoja specialias bibliotekas dar vadinamas įskiepiais (angl. plugin). Standartiniame QT SDK pakete SqlLite, PostgreSQL duomenų bazėms šias bibliotekas radau automatiškai sukurtas tačiau MySQL duomenų bazei gali tekti diegti pačiam. Tai gana paprasta atlikti 5 žingsniais:

Pastaba: Diegimo procesas aprašytas Linux operacinei sistemai, tačiau panašūs principai taikomi ir kitoms OS.

1. Įsidiegti ‘mysql-server’ ir ‘libmysqlclient15-dev’ paketus (jei dar neturite) naudojant Synaptic package manager arba per terminalą:

sudo apt-get install mysql-server libmysqlclient15-dev

2. Įtraukti SQL bibliotekas savo QT projekto faile „*.pro“ įrašant įrašą:

QT += sql

Skaityti toliau…

Diskų dalinimas skirsniais (angl. partitions) buvo numatytas PC architektūroje kaip priemonė organizuoti bylų sistemą (angl. files system). Pradiniai standartai, kurie galioja ir iki šiol, numatė, kad diską bus galima dalinti į 4 pirminius skirsnius (angl. primary partitions) t.y. Diską gali sudaryti 1, 2, 3 arba 4 pirminiai skirsniai, tačiau ne daugiau. Kad apeiti šį apribojimą (tiesa pasakius to retai prireikia) vienas iš pirminių skirsnių (angl. primary partition) gali būti sudalintas į mažesnius skirsnius (angl. logical partitions arba logical drives). Toks sudalintas pirminis skirsnis vadinamas išplėstiniu skirsniu (angl. extended partition). Diskų dalinimo galimybė suteikia šiuos privalumus:

• Leidžia organizuoti kelių operacinių įdiegimą, pavyzdžiui vartotojas gali įsidiegti ir naudoti Linux, Mac OS X ar kitas operacines sistemas tame pačiame kompiuteryje;
• Leidžia izoliuoti atskiras duomenų dalis, tad vienai daliai dėl kokių nors priežasčių susigadinus ją būtų paprasčiau atkurti tuo pačiu išsaugant ir nepažeidžiant šalia esančių;
• Leidžia išskirti virtualios atminties zoną (angl. swap file);
• Leidžia atskirti operacinę sistemą, programų bylas ir vartotojo duomenis kas palengvina atsarginių duomenų kūrimo kopijų organizavimą;
• Leidžia atskirti buferizavimo (angl. caching) ir sisteminės informacijos archyvavimo bylas (angl. logging), kurios dažniai yra linkusios plėstis ir užpildyti visą bylų sistemą;
• Leidžia pagreitinti bylų sistemos darbą. Pavyzdžiui NTFS sistema didelės apimties diskuose veikia žymiai lėčiau negu mažos apimties diskuose dėl to, kad „išsipučia“ bylų sąrašo lentelė (angl. sequentially-accessed Master File Table (MFT)).

Linux OS gali būti diegiama tiek pirminiame, tiek išplėstiniame skirsnyje. Windows, deja, tokių privalumų neturi ir gali būti diegiama tik pirminiame, aktyviame skirsnyje.

1. Keletas faktų apie diskus Linux operacinėje sistemoje

Linux operacinėje sistemoje visi kompiuterio įrenginiai aprašomi ‘/dev’ (nuo žodžio devices) kataloge. Pavyzdžiui, kietieji diskai gali būti aprašomi taip:

• pagrindinis IDE diskas (angl. hard disk device) žymimas /dev/hda;
• SCSI, SATA diskai (angl. serial disk device) žymimi /dev/sda;
• kiekvienas pirminis skirsnis numeruojamas nuo 1 iki 4;
• kiekvienas loginis (išplėstinis) skirsnis numeruojamas nuo 5 didėjančia tvarka;

Pavyzdys 1: pirmasis loginis (išplėstinis) IDE disko skirsnis bus /dev/hda5.
Skaityti toliau…

Ubuntu OS šiuo metu yra viena populiariausių atviro kodo, nemokamų Linux pagrindu veikiančių operacinių sistemų skirta namų vartotojams ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms. Daugelis žmonių ir verslo atstovų iš nuogirdų ar apsimetinėjančių IT „specialistų“ pranešimų yra susidarę išankstinę nuomonę apie atviro kodo sistemas. Šių straipsnių serijos tikslas yra apšviesti visuomenę ir parodyti, kad atviro kodo sistemos yra ne prastesnės už komercines sistemas, o neretai jas pralenkia savo lankstumu, patogumu ir galimybėmis. Šiais straipsniais stengsimės išsklaidyti egzistuojančius mitus, parodyti kaip efektyvu, paprasta ir patogu naudotis Linux OS, kuo ji skiriasi nuo Windows OS, įvertinti jų privalumus ir trūkumus.

Keletas faktų:

• Ubuntu OS veikia Linux, Unix sistemų pagrindu;
• Unix-Linux operacinės sistemos dirba ir užtikrina serverių patikimumą, stabilumą bei saugumą, užima 99% didžiųjų superkompiuterių rinkos (top500 superkompiuterių; linux super serverių pasiskirstymas);
• Unix-Linux sistemas naudoja tokios verslo korporacijos kaip Google, IBM, Dell, Sun ir t.t.;
• Linux pagrindu sukurtos operacinės sistemos tokios, kaip Google „Android“ sparčiai tobulinamos ir vis geriau pritaikomos išmaniesiems telefonams, namų vartotojams (Ubuntu, MintOS), bei tinklo kompiuteriams (angl. netbooks) (), elektroninių knygų skaitytuvams (angl. e-book readers) ir kt.;
• Unix-Linux OS ir kitos atviro kodo sistemos yra kuriamos ir tobulinamos viso pasaulio IT specialistų ir tokių kompanijų kaip Google, IBM, RedHat, Novell, Nokia, ir pan.

1. Kalbos parinkimas ir klaviatūros nustatymas

Argumentų pakankamai, bet geriau išbandykime patys. Parsisiunčiame Ubuntu OS, įsirašome į CD/DVD arba USB Flash diską ir įsidedame į kompiuterį. Perkrovus kompiuterį Ubuntu OS diegimo sistema turėtų pasileisti automatiškai (jeigu taip nėra pasitikrinkite BIOS nustatymus – ar tikrai DVD / USB Flash įrenginiams nustatytas startavimo (angl. boot) prioritetas).
Skaityti toliau…