Ieškomi įrašai Vartotojo aplinkos valdymas

Balandžio 6 dieną išleista ilgai laukta nemokama, atviro kodo GNOME3 darbastalio aplinka skirta Linux šeimos operacinėms sistemoms. Taigi, vartotojai pagaliau gali džiaugtis, o kūrėjų komanda – programuotojai, dailininkai, marketingo specialistai bei visa gausi bendruomenė – pelnytai didžiuotis savo darbu. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime pagrindinius GNOME3 aplinkos pokyčius ir naujoves.

GNOME3 kūrėjai, kurdami naująją aplinką, atsižvelgė į naujausias vartotojo sąsajų tendencijas – paprastumą, efektyvumą ir patogumą – tai kas svarbiausia šiuolaikiniam paprastam vartotojui. Vienas pagrindinių GNOME3 akcentų – graži, elegantiška, intuityvi ir lengvai naudojama aplinka. Turbūt nesuklysime teigdami, kad tai gražiausia kada nors sukurtų GNOME aplinkų – su nauja tema, sklandžiomis vizualizacijomis bei animacijomis.

Gnome darbastalis - langų valdymas

Kita GNOME3 naujovė – veiklų (angl.: activities) funkcija leidžianti lengvai ir paprastai išsikviesti programas, įkelti jas į įrankių juostą (angl.: drag&drop), atlikti programų paiešką ar organizuoti programas papildomuose darbastaliuose. Ši funkcija aktyvuojama, užvedant pelę į viršutinį dešinį kampą arba paprasčiausiai paspaudžiant Super klavišą.

Didelė dalis vartotojų dažnai naudojamų funkcijų, tokių kaip muzikos grotuvai, komunikacijos sistemos ir pan. integruotos tiesiogiai į pačią GNOME3 aplinką. Gnome komanda įvertino faktą, kad komunikacija yra labai svarbi šiuolaikinio vartotojo aplinkos dalis todėl gerokai erzinantį ir blaškantį dėmesį komunikacijos langų perjunginėjimą išsprendė žinučių komunikaciją (angl.: messaging) įkeldami tiesiai į aplinką – taip vadinamąją pranešimų (angl.: notification) zoną, esančią pagrindinio darbastalio apatiniame dešiniąjame kampe. Vartotojas gali įvesti atsakymus savo draugams tiesiai į šioje zonoje iššokusį rašomai žinutei skirtą lauką. Ši nauja galimybė gerokai supaprastina ir palengvina bendravimą su draugais.

gnome3 pranešimų zona

Reikia pažymėti, kad kuriant GNOME3, buvo siekiama, kad aplinka kuo mažiau blaškytų vartotojo dėmesį ir leistų jam susikaupti ties pagrindiniu jo darbu. Dėl šios priežasties naujoji pranešimų sistema apie įvykį praneša subtiliu mirgtelėjimu ir išsaugo jį tam laikui, kai Jūs jau būsite pasiruošę – ji veikia taip vadinamuoju foniniu režimu. Tai leis jums geriau susikaupti ties kūrybinėmis mintimis ar atliekamu darbu.

Gnome3 Darbastalis

Dirbant su naująja GNOME3 aplinka verta prisiminti, kad pagrindinės funkcijos gali būti lengvai ir greitai pasiekiamos klaviatūros pagalba. Spustelėkite veiklos (angl.: activity) funkcijos aktyvacijos kavišą (Super) ir iš karto veskite pageidaujamos programos paiešką. Ši savybė tikrai turėtų patikti tiems kurie vertina greitį ir efektyvumą bei mėgsta greitai suktis.
Naujojoje GNOME3 aplinkoje vartotojo patogumui buvo pilnai pertvarkyti, daug geriau organizuoti ir pritaikyti dar paprastesniam naudojimui sistemos nustatymai, kas vartotojui leidžia daug greičiau ir lengviau rasti ieškomus nustatymus negu buvo iki šiol.

Be šių pagrindinių naujovių GNOME3 įdiegta daugelis kitų patobulinimų. Štai keletas iš jų:

  • automatinis langų pozicionavimas. Ši funkcija anksčiau buvo prieinama per Compiz vizualizacijų sistemą. Dabar tai standartinė GNOME3 funkcija;
  • pertvarkyta ir geriau organizuota failų valdymo programa;
  • pertvarkyta darbastalių sistema – lengvam ir patogiam darbo organizavimui

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad kaip ir kiekvienai programinei įrangai GNOME3 dar yra kur tobulėti, tačiau neabejotinai žengtas didelis ir svarbus žingsnis modernios, šiuolaikiškos vartotojo aplinkos link. GNOME3 komanda ir bendruomenė tikisi, kad visos šios ir daugelis kitų aplinkos naujovių kiekvienam vartotojui suteiks greitesnę ir patogesnę darbo patirtį. Primename, kad tai yra nemokama atviro kodo vartotojo aplinka ir jūs taip pat galite prisidėti prie šios aplinkos tobulinimo ir geresnio pritaikymo savo ir kitų vartotojų reikmėms. Daugiau sužinoti apie GNOME3 bei peržiurėti video pristatymus galite čia.

Kviečiame visus išbandyti naująją GNOME3 aplinką, įvertinti ją ir parodyti savo draugams. Norintys ir nekantraujantys gali tai padaryti tuojau pat – jums tereikia ją parsisiųsti ir įsirašyti į CD/DVD diską ar USB atmintinuką: išbandyk GNOME3 Tam visai nebūtina diegtis vienos iš linux šeimos operacinių sistemų. Linux vartotojus naujosios GNOME3 aplinkos diegimo paketai turėtų pasiekti jau netrukus.

Šalia visų kitų šaunių Ubuntu Software Center funkcijų prisitatoma nauja „Test Drive“ funkcija leisianti išbandyti programas prieš jas įsidiegiant. Visi gerai žinome, kad Ubuntu Software Center galima pažiurėti programos engranvaizdį ir vieno mygtuko paspaudimu lengvai ir paprastai ją įsidiegti. Tačiau naujoje Ubuntu 11.04 versijoje mes galėsime dar daugiau – išbandyti programą prieš ją įdiegiant. Kaip tai veikia galite pamatyti čia:

„Test Drive“ veikia paleisdama programą nuotoliniame serveryje. Tam naudojamas ‘NX protokolas’ – metodas leidžiantis paleisti grafines sąsajas turinčias programas nutolusiame serveryje ir Stéphane Graber’s Weblive – paketų ir įskiepių rinkinys skirtas nutolusioms virtualioms mašinoms valdyti. Kad veiktų šis patogus „Test Drive“ programos išbandymo funkcionalumas reikalingas papildomas paketas ‘qtnx’ kuris bazinėje ‘out of the box’ Ubuntu versijoje nėra įdiegtas. Todėl norėdami išbandyti šį funkcionalumą įsidiekite ‘qtnx’ paketą. Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo metu „išbandymo“ funcionalumą palaiko 30 pagrindinių Ubuntu Software Center programų, kurių sąrašas pateiktas žemiau:

abiword
adanaxisgpl
armagetronad
byobu
bzr
calibre
chromium-browser
codeblocks
comix
deluge-gtk
digikam
emesene
filezilla
frozen-bubble
geany
gimp
gnome-activity-journal
gnome-do
gtg
guake
inkscape
keepassx
kobodeluxe
libreoffice
liferea
midori
openfetion
p7zip-full
pdfmod
pidgin
pq
pyroom
scribes
shutter
stellarium
terminator
thunderbird
tumiki-fighters
vim-gnome
xchat-gnome

Kaip sako yra paprastos darbastalio temos ir yra pritrenkiančios temos. Vienas tokių pavyzdžių – pilna neoninio švytėjimo GNOME Shell tema įkvėpta futuristinio fantastinio filmo „Tron Legacy“.

Tron Legacy GNOME Shell tema

Tron Legacy GNOME Shell tema

Sunku ką nors daugiau pasakyti apie šią temą, kadangi ir taip viskas matosi. Tema veikia su GNOME Shell, o jos diegimo aprašymą bei ją pačią parsisiųsti galite iš čia: Tron Legacy GNOME Shell tema

XPlanetFX desktopas

XPLanetFX dinaminis desktopas

XPlanetFX pasižymi didele nustatymų gausa ir galimybėmis todėl įtiks net ir reikliausiam vartotojui.

Galėsite parsisiųsti papildomų temų, nustatyti „žemės“ poziciją ekranvaizdyje, aktyvuoti realistinį debesų generavimą ir realaus laiko apšvietimą. Egzistuoja vietovės nustatymo galimybė – saulės šviesa kris ant planetos realiu laiku, t.y. pavyzdžiui, jei pas tave naktis tai vietovė planetoje bus generuojama šešėlyje. Jei miestų saraše nerasi savo miesto ne bėda – gali tiksliai nustatyti ilgumą ir platumą įvesdamas skaičius arba paprasčiausiai pažymėdamas savo vietovės poziciją kursoriumi.

Gryžtant prie temų – pakanka nuspausti „Search themes online“ mygtuką ir pasirinkti norimą temą pagal savo skonį:

Tagi, atrodo viskas neblogai, tačiau ar sunku įsidiegti šią programą ? Kai turime paruoštą *.deb paketą manau viskas elementariai paprasta. Taigi nelaukite, spustelėkite nuorodą žemiau, parsisiųskite ir du kartus spragteldami įsidiekite

Download XplanetFX for Ubuntu

Įdiegtą programą rasite „Applications > Accesories“ sub meniu skyriuje. Turėkite galvoje, kad pirmą kartą paleidus ir nekantriai paspaudus „Apply“ mygtuką gali tekti šiek tiek lukterėti, kur programa sugeneruos pirmąjį darbastalio vaizdą.

Dar reikia paminėti, kad grožis vis dėl to reikalauja aukų – XPlanetFX laikas nuo laiko įkinko CPU ir atsiriekia dalelę RAM. Turintys „padoresnę“ kompiuterinę įrangą dėl to neturėtų pergyventi, tačiau silpnesnių aparatų savininkams šie reikalavimai gali pasijausti.

Šiaip ar taip ši dinaminis darbastalio fono programėlė tikrai įspūdinga ir kokybiškai sukurta – verta įsidiegti ir pasipuikuoti prieš draugus. Skanaus ! :)

Naujojoje „Wingpanel“ patogu tai, kad ji išplečia darbalakio plotą išsaugodama būtiną funkcionalumą. Tai, žinoma, nėra naujoji „Elementary“ panelė – kol kas daugiau ekspermentuojama, tačiau rezultatus galite pasižiūrėti jau dabar.

Paprastam namų vartotojui Linux yra puiki, patogi, nemokama operacinė sistema suteikianti dideles galimybes. Tačiau tam, kad mokėtum ir galėtum jomis pasinaudoti reikalinga turėti žinių apie jas. Linux operacinė sistema – labai galingas įrankis suteikiantis visapusiškas galimybes darbui bet kokioje platformoje pradedant nuo superkompiuterių ir baigiant mažais nešiojamaisiais įrenginiais. Žinios apie Linux opearacinę sistemą privalomos ne tik save gerbiantiems programuotojams, programinės įrangos projektuotojams ar planuojantiems jais tapti, bet ir interneto svetainių kūrėjams administruojantiems savo interneto svetaines. Žemiau pateikiame eilę elektroninių knygų kurios ne tik leis susipažinti su linux operacine sistema ir jos galimybėmis, bet ir išmokti ją valdyti bei pritaikyti savo poreikiams.

Jeigu iškiltų kokių klausimų ar nesklandumų naudojant Linux OS visada pravers šis sprendimų būdų sąrašas Klausimai – atsakymai. (HOW TO ?)

Turbūt kiekvienas gerai žino tą jausmą kai pirmą kartą paimamas naujas daiktas į rankas. Jis vartomas, sukiojamas, apžiūrinėjamas, bandomas. Kartais sėkmingai, o kartais ir nelabai :) Atsiranda daugybė klausimų iš kurių esminis – ką gi tas daiktas sugeba ? Ką su juo galima padaryti ? Lygiai tas pats įvyksta pirmą kartą įsidiegus Ubuntu operacinę sistemą:

  • Na, įsidiegiau, o kas toliau ?
  • Kur mano programos ?
  • Gal kas matė „Start“ mygtuką ir „Add Remove Programs“ ?

Siekiant išvengti panašių klausimų panagrinėsime programų diegimo Ubuntu (linux) operacinėje sistemoje temą. O diegimo galimybių yra daug ir kiekviena jų naudojama priklausomai nuo situacijos:

  • Diegimas per „Ubuntu Software Center“;
  • Diegimas per „Synaptic Package Manager“;
  • Diegimas iš „*.deb“ paketo (setup.exe, install.exe analogas);
  • Diegimas parsisiunčiant archyvą.
  • Diegimas kompiliuojant programos kodą.

Pasiaiškinkime keletą sąvokų, būdingų programų diegimui Unix/Linux operacinėse sistemose:

  • Paketas (angl. package). Linux sistemoje programinė įranga dažnai yra diegiama iš vadinamųjų paketų. Iš principo tai yra paprasčiausi bylų archyvai kurie leidžia patogiai ir paprastai perkelti bei automatizuotai diegti programas, tvarkykles, bibliotekas ir t.t.
  • Saugyklos (angl. repositories) – tai serveriai kuriuose saugoma įvairi programinė įranga (atviro kodo, nemokamos) paketų pavidalu. Vartotojas paprasčiausiai pasirenka pageidaujamą programą iš saugyklos ir vieno mygtuko paspaudimu ją įsidiegia ar atnaujina naujesne versija. Šiuo būdu Ubuntu operacinėje sistemoje programas galima įsidiegti naudojant „Ubuntu Software Center“ ir „Synaptic Package Manager“
  • Archyvas (angl. files archive) – programos bylų archyvas. Linux’e dažnai naudojamas „*.tar.gz“ (gzip) formatas. Windows sistemoje tai atitinka „*.zip“, „*.rar“ archyvus.
  • Programos kodo archyvas (angl. source code) – Suarchyvuotas programos kodas su diegimo instrukcijomis. Tokiu pavidalu dažniausiai galima rasti eksperimentines kuriamų programų versijas (angl. nightly builds) ar labai specifines tvarkykles.

Kuo gi šie visi būdai skiriasi ir kokiais atvejais yra naudingi ? Pažiurėkime.
Skaityti toliau…

Diskų dalinimas skirsniais (angl. partitions) buvo numatytas PC architektūroje kaip priemonė organizuoti bylų sistemą (angl. files system). Pradiniai standartai, kurie galioja ir iki šiol, numatė, kad diską bus galima dalinti į 4 pirminius skirsnius (angl. primary partitions) t.y. Diską gali sudaryti 1, 2, 3 arba 4 pirminiai skirsniai, tačiau ne daugiau. Kad apeiti šį apribojimą (tiesa pasakius to retai prireikia) vienas iš pirminių skirsnių (angl. primary partition) gali būti sudalintas į mažesnius skirsnius (angl. logical partitions arba logical drives). Toks sudalintas pirminis skirsnis vadinamas išplėstiniu skirsniu (angl. extended partition). Diskų dalinimo galimybė suteikia šiuos privalumus:

  • Leidžia organizuoti kelių operacinių įdiegimą, pavyzdžiui vartotojas gali įsidiegti ir naudoti Linux, Mac OS X ar kitas operacines sistemas tame pačiame kompiuteryje;
  • Leidžia izoliuoti atskiras duomenų dalis, tad vienai daliai dėl kokių nors priežasčių susigadinus ją būtų paprasčiau atkurti tuo pačiu išsaugant ir nepažeidžiant šalia esančių;
  • Leidžia išskirti virtualios atminties zoną (angl. swap file);
  • Leidžia atskirti operacinę sistemą, programų bylas ir vartotojo duomenis kas palengvina atsarginių duomenų kūrimo kopijų organizavimą;
  • Leidžia atskirti buferizavimo (angl. caching) ir sisteminės informacijos archyvavimo bylas (angl. logging), kurios dažniai yra linkusios plėstis ir užpildyti visą bylų sistemą;
  • Leidžia pagreitinti bylų sistemos darbą. Pavyzdžiui NTFS sistema didelės apimties diskuose veikia žymiai lėčiau negu mažos apimties diskuose dėl to, kad „išsipučia“ bylų sąrašo lentelė (angl. sequentially-accessed Master File Table (MFT)).

Linux OS gali būti diegiama tiek pirminiame, tiek išplėstiniame skirsnyje. Windows, deja, tokių privalumų neturi ir gali būti diegiama tik pirminiame, aktyviame skirsnyje.

1. Keletas faktų apie diskus Linux operacinėje sistemoje

Linux operacinėje sistemoje visi kompiuterio įrenginiai aprašomi ‘/dev’ (nuo žodžio devices) kataloge. Pavyzdžiui, kietieji diskai gali būti aprašomi taip:

  • pagrindinis IDE diskas (angl. hard disk device) žymimas /dev/hda;
  • SCSI, SATA diskai (angl. serial disk device) žymimi /dev/sda;
  • kiekvienas pirminis skirsnis numeruojamas nuo 1 iki 4;
  • kiekvienas loginis (išplėstinis) skirsnis numeruojamas nuo 5 didėjančia tvarka;

Pavyzdys 1: pirmasis loginis (išplėstinis) IDE disko skirsnis bus /dev/hda5.
Skaityti toliau…

Ubuntu OS šiuo metu yra viena populiariausių atviro kodo, nemokamų Linux pagrindu veikiančių operacinių sistemų skirta namų vartotojams ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms. Daugelis žmonių ir verslo atstovų iš nuogirdų ar apsimetinėjančių IT „specialistų“ pranešimų yra susidarę išankstinę nuomonę apie atviro kodo sistemas. Šių straipsnių serijos tikslas yra apšviesti visuomenę ir parodyti, kad atviro kodo sistemos yra ne prastesnės už komercines sistemas, o neretai jas pralenkia savo lankstumu, patogumu ir galimybėmis. Šiais straipsniais stengsimės išsklaidyti egzistuojančius mitus, parodyti kaip efektyvu, paprasta ir patogu naudotis Linux OS, kuo ji skiriasi nuo Windows OS, įvertinti jų privalumus ir trūkumus.

Keletas faktų:

  • Ubuntu OS veikia Linux, Unix sistemų pagrindu;
  • Unix-Linux operacinės sistemos dirba ir užtikrina serverių patikimumą, stabilumą bei saugumą, užima 99% didžiųjų superkompiuterių rinkos (top500 superkompiuterių; linux super serverių pasiskirstymas);
  • Unix-Linux sistemas naudoja tokios verslo korporacijos kaip Google, IBM, Dell, Sun ir t.t.;
  • Linux pagrindu sukurtos operacinės sistemos tokios, kaip Google „Android“ sparčiai tobulinamos ir vis geriau pritaikomos išmaniesiems telefonams, namų vartotojams (Ubuntu, MintOS), bei tinklo kompiuteriams (angl. netbooks) (), elektroninių knygų skaitytuvams (angl. e-book readers) ir kt.;
  • Unix-Linux OS ir kitos atviro kodo sistemos yra kuriamos ir tobulinamos viso pasaulio IT specialistų ir tokių kompanijų kaip Google, IBM, RedHat, Novell, Nokia, ir pan.

1. Kalbos parinkimas ir klaviatūros nustatymas

Argumentų pakankamai, bet geriau išbandykime patys. Parsisiunčiame Ubuntu OS, įsirašome į CD/DVD arba USB Flash diską ir įsidedame į kompiuterį. Perkrovus kompiuterį Ubuntu OS diegimo sistema turėtų pasileisti automatiškai (jeigu taip nėra pasitikrinkite BIOS nustatymus – ar tikrai DVD / USB Flash įrenginiams nustatytas startavimo (angl. boot) prioritetas).
Skaityti toliau…