Ieškomi įrašai Straipsniai

Balandžio 6 dieną išleista ilgai laukta nemokama, atviro kodo GNOME3 darbastalio aplinka skirta Linux šeimos operacinėms sistemoms. Taigi, vartotojai pagaliau gali džiaugtis, o kūrėjų komanda – programuotojai, dailininkai, marketingo specialistai bei visa gausi bendruomenė – pelnytai didžiuotis savo darbu. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime pagrindinius GNOME3 aplinkos pokyčius ir naujoves.

GNOME3 kūrėjai, kurdami naująją aplinką, atsižvelgė į naujausias vartotojo sąsajų tendencijas – paprastumą, efektyvumą ir patogumą – tai kas svarbiausia šiuolaikiniam paprastam vartotojui. Vienas pagrindinių GNOME3 akcentų – graži, elegantiška, intuityvi ir lengvai naudojama aplinka. Turbūt nesuklysime teigdami, kad tai gražiausia kada nors sukurtų GNOME aplinkų – su nauja tema, sklandžiomis vizualizacijomis bei animacijomis.

Gnome darbastalis - langų valdymas

Kita GNOME3 naujovė – veiklų (angl.: activities) funkcija leidžianti lengvai ir paprastai išsikviesti programas, įkelti jas į įrankių juostą (angl.: drag&drop), atlikti programų paiešką ar organizuoti programas papildomuose darbastaliuose. Ši funkcija aktyvuojama, užvedant pelę į viršutinį dešinį kampą arba paprasčiausiai paspaudžiant Super klavišą.

Didelė dalis vartotojų dažnai naudojamų funkcijų, tokių kaip muzikos grotuvai, komunikacijos sistemos ir pan. integruotos tiesiogiai į pačią GNOME3 aplinką. Gnome komanda įvertino faktą, kad komunikacija yra labai svarbi šiuolaikinio vartotojo aplinkos dalis todėl gerokai erzinantį ir blaškantį dėmesį komunikacijos langų perjunginėjimą išsprendė žinučių komunikaciją (angl.: messaging) įkeldami tiesiai į aplinką – taip vadinamąją pranešimų (angl.: notification) zoną, esančią pagrindinio darbastalio apatiniame dešiniąjame kampe. Vartotojas gali įvesti atsakymus savo draugams tiesiai į šioje zonoje iššokusį rašomai žinutei skirtą lauką. Ši nauja galimybė gerokai supaprastina ir palengvina bendravimą su draugais.

gnome3 pranešimų zona

Reikia pažymėti, kad kuriant GNOME3, buvo siekiama, kad aplinka kuo mažiau blaškytų vartotojo dėmesį ir leistų jam susikaupti ties pagrindiniu jo darbu. Dėl šios priežasties naujoji pranešimų sistema apie įvykį praneša subtiliu mirgtelėjimu ir išsaugo jį tam laikui, kai Jūs jau būsite pasiruošę – ji veikia taip vadinamuoju foniniu režimu. Tai leis jums geriau susikaupti ties kūrybinėmis mintimis ar atliekamu darbu.

Gnome3 Darbastalis

Dirbant su naująja GNOME3 aplinka verta prisiminti, kad pagrindinės funkcijos gali būti lengvai ir greitai pasiekiamos klaviatūros pagalba. Spustelėkite veiklos (angl.: activity) funkcijos aktyvacijos kavišą (Super) ir iš karto veskite pageidaujamos programos paiešką. Ši savybė tikrai turėtų patikti tiems kurie vertina greitį ir efektyvumą bei mėgsta greitai suktis.
Naujojoje GNOME3 aplinkoje vartotojo patogumui buvo pilnai pertvarkyti, daug geriau organizuoti ir pritaikyti dar paprastesniam naudojimui sistemos nustatymai, kas vartotojui leidžia daug greičiau ir lengviau rasti ieškomus nustatymus negu buvo iki šiol.

Be šių pagrindinių naujovių GNOME3 įdiegta daugelis kitų patobulinimų. Štai keletas iš jų:

  • automatinis langų pozicionavimas. Ši funkcija anksčiau buvo prieinama per Compiz vizualizacijų sistemą. Dabar tai standartinė GNOME3 funkcija;
  • pertvarkyta ir geriau organizuota failų valdymo programa;
  • pertvarkyta darbastalių sistema – lengvam ir patogiam darbo organizavimui

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad kaip ir kiekvienai programinei įrangai GNOME3 dar yra kur tobulėti, tačiau neabejotinai žengtas didelis ir svarbus žingsnis modernios, šiuolaikiškos vartotojo aplinkos link. GNOME3 komanda ir bendruomenė tikisi, kad visos šios ir daugelis kitų aplinkos naujovių kiekvienam vartotojui suteiks greitesnę ir patogesnę darbo patirtį. Primename, kad tai yra nemokama atviro kodo vartotojo aplinka ir jūs taip pat galite prisidėti prie šios aplinkos tobulinimo ir geresnio pritaikymo savo ir kitų vartotojų reikmėms. Daugiau sužinoti apie GNOME3 bei peržiurėti video pristatymus galite čia.

Kviečiame visus išbandyti naująją GNOME3 aplinką, įvertinti ją ir parodyti savo draugams. Norintys ir nekantraujantys gali tai padaryti tuojau pat – jums tereikia ją parsisiųsti ir įsirašyti į CD/DVD diską ar USB atmintinuką: išbandyk GNOME3 Tam visai nebūtina diegtis vienos iš linux šeimos operacinių sistemų. Linux vartotojus naujosios GNOME3 aplinkos diegimo paketai turėtų pasiekti jau netrukus.

Kiekvienas besidomintis atviro kodo naujovėmis ar pradėjęs naudoti nemokamą linux pagrindu veikiančią operacinę sistemą, tokią kaip Ubuntu ar Linux Mint anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu – kas tai yra linux distribucija ?. Bendru atveju linux distribucija tai linux branduolio (angl. kernel) pagrindu veikianti operacinė sistema su tam tikru, jai būdingu nemokamų, dažniausiai atviro kodo programų (biuro programos, duomenų bazių sistemos, programavimo įrankiai, specializuotos programos ir t.t.) rinkiniu. Dėl atviro kodo prigimties, techninių, organizacinių ir filosofinių skirtumų tarp gamintojų ir vartotojų egzistuoja didelė linux distribucijų įvairovė skirtų superkompiuteriams, serveriams, mobiliesiems įrenginiams bei paprastiems namų vartotojams.

Kiekvieną linux OS distribuciją sudaro paketų rinkiniai. Paketą galima įsivaizduoti kaip tam tikrą distribucijos komponentą. Tai gali būti vaizdo ar garso kodavimo bibliotekos (pvz.: libvorbis), šriftų rinkinys, video, muzikos, e-pašto ar biuro programos ir pan. Teoriškai, esant butinybei, kiekvienas vartotojas ar kompanija, gali susikurti sau patogiausią ir geriausiai poreikius atitinkančią linux distribuciją.

Šiuo metu skaičiuojama apie 600 linux distribucijų iš kurių apie 300 yra aktyviai kuriamos ir tobulinamos. Akcentuotina, kad linux distribucijų įvairovė tai didelio linux tipo operacinių sistemų pritaikomumo ir lankstumo požymis. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienai distribucijai reikia kurti atsikrą programinę įrangą. Kadangi jas vienija vienas linux branduolys todėl praktiškai visais atvejais jūsų parašyta programinė įranga veiks bet kurioje linux distribucijoje. Daugumoje distribucijos gali būti skirstomos pagal šiuos kriterijus:

Pagal vartotojų tipą:

  • Verslui (Ubuntu, Fedora, RedHat, Mandriva);
  • Sistemų administratoriams (Debian, Slackware, RedHat, CentOS);
  • Namų vartotojams (Ubuntu, Kubuntu, LinuxMint, Fedora, openSuse).

Pagal pritaikymą techninei įrangai:

  • Serveriai (Debian, RedHat, Ubuntu Server, Devil Linux);
  • Superkompiuteriai (ALT Linux);
  • Namų PC (Ubuntu, Linux Mint, Fedora, openSuse);
  • Nešiojami įrenginiai (Ubuntu netbook edition, Puppy Linux, Android).

Pagal naudojamą grafinę aplinką:

  • Gnome (Ubuntu, LinuxMint);
  • KDE (Kubuntu, Fedora);
  • LXDE (Lubuntu, Knoppix, Debian);
  • Be grafinės aplinkos.

Pagal paskirtį:

  • Edukacinė (Edubuntu);
  • Kompiuterinių žaidimų mėgėjams pritaikyta (SuperGamer);
  • Audio, video darbams (Ubuntu Studio);
  • Specializuotos sistemos pvz.: ugniasienės, tinklo skirstytuvai, kompiuterių klasteriai ir t.t. (Devil Linux).

Pagal komercinį palaikymą:

  • Komerciškai palaikomos: Ubuntu (Canonical Ltd.), Android (Google), Fedora (RedHat) , MandrivaLinux (Mandriva), openSuse (Novell);
  • Bendruomenės palaikomos: Debian, Gentoo;
  • Kitos, pavyzdžiui, vieno žmogaus palaikoma Slackware.

Žemiau galite apžvelgti šiuo metu populiariausias Linux distribucijas (šaltinis: www.ditrowatch.com)

Ubuntu (www.ubuntu.com)
Ubuntu – nemokamai platinama linux operacinė sistema geriausiai pritaikyta paprasto namų vartotojo asmeniniam kompiuteriui. Sistemos kūrėjai teikia profesionalią pagalbą bei turi didelę bendruomenę. Ubuntu bendruomenė susibūrė vedama idėjų iškeltų Ubuntu manifeste teigiančiame, kad programinė įranga turi būti nemokama, kad programos turi būti patogios žmonėms, pritaikytos jų gimtosioms kalboms ir kad vartotojai turi turėti laisvę įdiegiant ar išdiegiant savo programinę įrangą tada kada jiems to reikia. „Ubuntu“ yra senovinis afrikiečių žodis reiškiantis „žmoniškumas kitiems“. Vedina šių žodžių ši linux distribucija pasauliui suteikia puikias galimybes naudotis nemokama, atviro kodo programine įranga. Ubuntu remiama ir vystoma Canonical Ltd.


Skaityti toliau…

Paprastam namų vartotojui Linux yra puiki, patogi, nemokama operacinė sistema suteikianti dideles galimybes. Tačiau tam, kad mokėtum ir galėtum jomis pasinaudoti reikalinga turėti žinių apie jas. Linux operacinė sistema – labai galingas įrankis suteikiantis visapusiškas galimybes darbui bet kokioje platformoje pradedant nuo superkompiuterių ir baigiant mažais nešiojamaisiais įrenginiais. Žinios apie Linux opearacinę sistemą privalomos ne tik save gerbiantiems programuotojams, programinės įrangos projektuotojams ar planuojantiems jais tapti, bet ir interneto svetainių kūrėjams administruojantiems savo interneto svetaines. Žemiau pateikiame eilę elektroninių knygų kurios ne tik leis susipažinti su linux operacine sistema ir jos galimybėmis, bet ir išmokti ją valdyti bei pritaikyti savo poreikiams.

Jeigu iškiltų kokių klausimų ar nesklandumų naudojant Linux OS visada pravers šis sprendimų būdų sąrašas Klausimai – atsakymai. (HOW TO ?)

Diskų dalinimas skirsniais (angl. partitions) buvo numatytas PC architektūroje kaip priemonė organizuoti bylų sistemą (angl. files system). Pradiniai standartai, kurie galioja ir iki šiol, numatė, kad diską bus galima dalinti į 4 pirminius skirsnius (angl. primary partitions) t.y. Diską gali sudaryti 1, 2, 3 arba 4 pirminiai skirsniai, tačiau ne daugiau. Kad apeiti šį apribojimą (tiesa pasakius to retai prireikia) vienas iš pirminių skirsnių (angl. primary partition) gali būti sudalintas į mažesnius skirsnius (angl. logical partitions arba logical drives). Toks sudalintas pirminis skirsnis vadinamas išplėstiniu skirsniu (angl. extended partition). Diskų dalinimo galimybė suteikia šiuos privalumus:

  • Leidžia organizuoti kelių operacinių įdiegimą, pavyzdžiui vartotojas gali įsidiegti ir naudoti Linux, Mac OS X ar kitas operacines sistemas tame pačiame kompiuteryje;
  • Leidžia izoliuoti atskiras duomenų dalis, tad vienai daliai dėl kokių nors priežasčių susigadinus ją būtų paprasčiau atkurti tuo pačiu išsaugant ir nepažeidžiant šalia esančių;
  • Leidžia išskirti virtualios atminties zoną (angl. swap file);
  • Leidžia atskirti operacinę sistemą, programų bylas ir vartotojo duomenis kas palengvina atsarginių duomenų kūrimo kopijų organizavimą;
  • Leidžia atskirti buferizavimo (angl. caching) ir sisteminės informacijos archyvavimo bylas (angl. logging), kurios dažniai yra linkusios plėstis ir užpildyti visą bylų sistemą;
  • Leidžia pagreitinti bylų sistemos darbą. Pavyzdžiui NTFS sistema didelės apimties diskuose veikia žymiai lėčiau negu mažos apimties diskuose dėl to, kad „išsipučia“ bylų sąrašo lentelė (angl. sequentially-accessed Master File Table (MFT)).

Linux OS gali būti diegiama tiek pirminiame, tiek išplėstiniame skirsnyje. Windows, deja, tokių privalumų neturi ir gali būti diegiama tik pirminiame, aktyviame skirsnyje.

1. Keletas faktų apie diskus Linux operacinėje sistemoje

Linux operacinėje sistemoje visi kompiuterio įrenginiai aprašomi ‘/dev’ (nuo žodžio devices) kataloge. Pavyzdžiui, kietieji diskai gali būti aprašomi taip:

  • pagrindinis IDE diskas (angl. hard disk device) žymimas /dev/hda;
  • SCSI, SATA diskai (angl. serial disk device) žymimi /dev/sda;
  • kiekvienas pirminis skirsnis numeruojamas nuo 1 iki 4;
  • kiekvienas loginis (išplėstinis) skirsnis numeruojamas nuo 5 didėjančia tvarka;

Pavyzdys 1: pirmasis loginis (išplėstinis) IDE disko skirsnis bus /dev/hda5.
Skaityti toliau…