Ubuntu, Linux, Android OS, Interneto svetainių programavimas, PHP, C++, Java, Python, QT programavimas

Praėjo pusė metų ir štai vėl išleista nauja Ubuntu 11.10 versija. Šio išleidimo proga sukurta visa eilė įdomių pristatomųjų mini svetainių (System76, OMG Ubuntu,The Ubuntu Countdown ) kuriose galima ne tik sužinoti apie Ubuntu 11.10 versijos naujoves, bet ir virtualiai susipažinti su pačia Ubuntu operacine sistema (Ubuntu online tour). Trumpai pažvelkime kokios pagrindinės naujovės ir pokyčiai laukia vartotojo įsidiegusio šią operacinę sistemą. Nekantraujantiems siūlome peržvelgti bendrą naujovių pristatymą žemiau pateiktame video.

Unity darbastalis
Unity darbastalis „paaugo“ ir patobulėjo. Ubuntu logotipas iš viršutiniojo kairiojo kampo nukeliavo į programų paleidimo juostą (angl. launcher)

Atnaujintas ir pagrąžintas programų ir failų paieškos įrankis dash pasižymi tikslesniais paieškos rezultatais. Jis taip pat praturtintas papildomais programų kategorijų bei paieškos filtrais „lenses“ tokiais, kaip ‘Music Lens’ leidžiančiais ieškoti muzikos kūrinių tiek lokaliai, kompiuteryje, tiek Ubuntu One Music Store parduotuvėje.

Išvaizda
Ubuntu 11.10, skirtingai nei 11.04 versija jau veikia Gnome 3 pagrindu. Dėka šios integracijos pasikeitė pagrindinių programų išvaizda:

Tie kuriems jau pabodo senieji darbastalio paveikslai galės jį pasipuošti 14 naujų:

Prisijungimo langas
Vienas ryškesnių Ubuntu 11.10 versijos pasikeitmų – naujas, modernus vartotojo prisijungimo langas „LightDM“ kurio foninį paveikslą galite lengvai pasikeisti su programėle „Simple LightDM Manager“ kurį galite parsisiųsti čia.

Jei paveikslo keitimui nenorite diegtis papildomų programų visada galite paredaguoti konfiguracinį LightDM failą. Copy&Paste į terminalą:

gksu gedit /etc/lightdm/unity-greeter.conf

Tik BŪKITE ATSARGŪS ir per daug su šiuo failu neekspermentuokite. Keiskite tik pažymėtąją eilutę. Pavyzdžiui joje galite nurodyti kelią į savo darbastalio foninį paveikslą.

Naujos pagrindinės programos
Ubuntu 11.10 versija pateikiama su Firefox 7 naršykle. Ankstesnis el. pašto klientas Evolution pakeistas naujausia Thunderbird versija.

Prie šių ir kitų programų komplekto pridedama „Deja Dup“ – atsarginių duomenų kopijų kūrimo programa kuri jums leis išsaugoti duomenis ne tik atsarginiuose, pavyzdžiui, išoriniuose diskuose, bet ir Ubuntu One debesyje.

Ubuntu programų centras V5.0
Dar vienas ryškus pasikeitimas šioje versijoe – visiškai pertvarkytas programų diegimo įrankis „Ubuntu Software Center“. Pagerinta išvaizda, paieška, įdiegtos naujos ieškomų programų filtravimo galimybės.

Indikatoriai
Ubuntu 11.10 versijoje pertvarkytas viršutiniame dešiniąjame kampe esančių greitojo prisijungimo, sistemos nustatymų, komunikacijos ir vartotojų valdymo indikatorių išdėstymas ir meniu punktai.

Diegimo pasikeitimai
Ubuntu OS diegimo įrankis papildytas WiFi prisijungimo ir vartotojo nuotraukos (nufotografuotos interneto kamera) įkėlimo į profilį galimybėmis.

Multiarchitektūra
Nauja Ubuntu 11.10 savybė yra „multiarchitektūros“ palaikymas kas leidžia Ubuntu 64bitų OS vartotojams naudoti 32bitų programinę įrangą be papildomų bereikalingų trikdžių.

Vieninga konfigūracija (One Conf)
Šia savybe tikriausia apsidžiaugs Ubuntu tinklo ar kompiuterių laboratorijų administratoriai. OneConf yra nauja Ubuntu programų centro savybė leidžianti sinchronizuoti įdiegtų programų sąrąšą tarp kelių kompiuterių. Norėdami aktyvuoti šią savybę atsidarykite Ubuntu programų centrą „Ubuntu Software Center„, eikite į „File > Sync between computers…“.

Vardinant pliusus be abejonės negalima pamiršti minusų. Vienas jų, kad šiek tiek pailgėjo sistemos užsikrovimo laikas. SSD ir i7Quad Core savininkai gal to nepajus, tačiau kitiems vartotojams gali tekti palaukti 15-25 sec kol užsikraus prisijungimo (login) langas. Kitas minusas – padidėjęs energijos poreikis. Tai susiję su Ubuntu 11.10 nudojama kernelio versija. Tačiau ši, ne visai maloni savybė, turėtų pasireikšti ne visiems. Daugiau informacijos apie tai galite rasti čia.

Ubuntu 11.10 (Oneiric Ocelot) versija atnešė visą eilę naujų patobulinimų. Gal ne visi sulaukė ko tikėjosi, tačiau smagu, kad vyksta progresas. Iš esmės šie pokyčiai daugiau yra evoliuciniai negu revoliuciniai ir ne tokie kardinalūs kokie buvo 11.04 versijoje. Prabėgs kelios savaitės, baigsis pristatymo šurmulys ir visų akys nukryps į naujai ruošiamą Ubuntu 12.04 versiją kurią Ubuntu ir Canonical įkūrėjas Mark Shuttleworth pakrikštijo „Precise Pangolin“ vardu.

Parengta pagal „OMGUbuntu.co.uk“

Balandžio 6 dieną išleista ilgai laukta nemokama, atviro kodo GNOME3 darbastalio aplinka skirta Linux šeimos operacinėms sistemoms. Taigi, vartotojai pagaliau gali džiaugtis, o kūrėjų komanda – programuotojai, dailininkai, marketingo specialistai bei visa gausi bendruomenė – pelnytai didžiuotis savo darbu. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime pagrindinius GNOME3 aplinkos pokyčius ir naujoves.

GNOME3 kūrėjai, kurdami naująją aplinką, atsižvelgė į naujausias vartotojo sąsajų tendencijas – paprastumą, efektyvumą ir patogumą – tai kas svarbiausia šiuolaikiniam paprastam vartotojui. Vienas pagrindinių GNOME3 akcentų – graži, elegantiška, intuityvi ir lengvai naudojama aplinka. Turbūt nesuklysime teigdami, kad tai gražiausia kada nors sukurtų GNOME aplinkų – su nauja tema, sklandžiomis vizualizacijomis bei animacijomis.

Kita GNOME3 naujovė – veiklų (angl.: activities) funkcija leidžianti lengvai ir paprastai išsikviesti programas, įkelti jas į įrankių juostą (angl.: drag&drop), atlikti programų paiešką ar organizuoti programas papildomuose darbastaliuose. Ši funkcija aktyvuojama, užvedant pelę į viršutinį dešinį kampą arba paprasčiausiai paspaudžiant Super klavišą.

Didelė dalis vartotojų dažnai naudojamų funkcijų, tokių kaip muzikos grotuvai, komunikacijos sistemos ir pan. integruotos tiesiogiai į pačią GNOME3 aplinką. Gnome komanda įvertino faktą, kad komunikacija yra labai svarbi šiuolaikinio vartotojo aplinkos dalis todėl gerokai erzinantį ir blaškantį dėmesį komunikacijos langų perjunginėjimą išsprendė žinučių komunikaciją (angl.: messaging) įkeldami tiesiai į aplinką – taip vadinamąją pranešimų (angl.: notification) zoną, esančią pagrindinio darbastalio apatiniame dešiniąjame kampe. Vartotojas gali įvesti atsakymus savo draugams tiesiai į šioje zonoje iššokusį rašomai žinutei skirtą lauką. Ši nauja galimybė gerokai supaprastina ir palengvina bendravimą su draugais.

Reikia pažymėti, kad kuriant GNOME3, buvo siekiama, kad aplinka kuo mažiau blaškytų vartotojo dėmesį ir leistų jam susikaupti ties pagrindiniu jo darbu. Dėl šios priežasties naujoji pranešimų sistema apie įvykį praneša subtiliu mirgtelėjimu ir išsaugo jį tam laikui, kai Jūs jau būsite pasiruošę – ji veikia taip vadinamuoju foniniu režimu. Tai leis jums geriau susikaupti ties kūrybinėmis mintimis ar atliekamu darbu.

Dirbant su naująja GNOME3 aplinka verta prisiminti, kad pagrindinės funkcijos gali būti lengvai ir greitai pasiekiamos klaviatūros pagalba. Spustelėkite veiklos (angl.: activity) funkcijos aktyvacijos kavišą (Super) ir iš karto veskite pageidaujamos programos paiešką. Ši savybė tikrai turėtų patikti tiems kurie vertina greitį ir efektyvumą bei mėgsta greitai suktis.
Naujojoje GNOME3 aplinkoje vartotojo patogumui buvo pilnai pertvarkyti, daug geriau organizuoti ir pritaikyti dar paprastesniam naudojimui sistemos nustatymai, kas vartotojui leidžia daug greičiau ir lengviau rasti ieškomus nustatymus negu buvo iki šiol.

Be šių pagrindinių naujovių GNOME3 įdiegta daugelis kitų patobulinimų. Štai keletas iš jų:

• automatinis langų pozicionavimas. Ši funkcija anksčiau buvo prieinama per Compiz vizualizacijų sistemą. Dabar tai standartinė GNOME3 funkcija;
• pertvarkyta ir geriau organizuota failų valdymo programa;
• pertvarkyta darbastalių sistema – lengvam ir patogiam darbo organizavimui

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad kaip ir kiekvienai programinei įrangai GNOME3 dar yra kur tobulėti, tačiau neabejotinai žengtas didelis ir svarbus žingsnis modernios, šiuolaikiškos vartotojo aplinkos link. GNOME3 komanda ir bendruomenė tikisi, kad visos šios ir daugelis kitų aplinkos naujovių kiekvienam vartotojui suteiks greitesnę ir patogesnę darbo patirtį. Primename, kad tai yra nemokama atviro kodo vartotojo aplinka ir jūs taip pat galite prisidėti prie šios aplinkos tobulinimo ir geresnio pritaikymo savo ir kitų vartotojų reikmėms. Daugiau sužinoti apie GNOME3 bei peržiurėti video pristatymus galite čia.

Kviečiame visus išbandyti naująją GNOME3 aplinką, įvertinti ją ir parodyti savo draugams. Norintys ir nekantraujantys gali tai padaryti tuojau pat – jums tereikia ją parsisiųsti ir įsirašyti į CD/DVD diską ar USB atmintinuką: išbandyk GNOME3 Tam visai nebūtina diegtis vienos iš linux šeimos operacinių sistemų. Linux vartotojus naujosios GNOME3 aplinkos diegimo paketai turėtų pasiekti jau netrukus.

Šalia visų kitų šaunių Ubuntu Software Center funkcijų prisitatoma nauja „Test Drive“ funkcija leisianti išbandyti programas prieš jas įsidiegiant. Visi gerai žinome, kad Ubuntu Software Center galima pažiurėti programos engranvaizdį ir vieno mygtuko paspaudimu lengvai ir paprastai ją įsidiegti. Tačiau naujoje Ubuntu 11.04 versijoje mes galėsime dar daugiau – išbandyti programą prieš ją įdiegiant. Kaip tai veikia galite pamatyti čia:

„Test Drive“ veikia paleisdama programą nuotoliniame serveryje. Tam naudojamas ‘NX protokolas’ – metodas leidžiantis paleisti grafines sąsajas turinčias programas nutolusiame serveryje ir Stéphane Graber’s Weblive – paketų ir įskiepių rinkinys skirtas nutolusioms virtualioms mašinoms valdyti. Kad veiktų šis patogus „Test Drive“ programos išbandymo funkcionalumas reikalingas papildomas paketas ‘qtnx’ kuris bazinėje ‘out of the box’ Ubuntu versijoje nėra įdiegtas. Todėl norėdami išbandyti šį funkcionalumą įsidiekite ‘qtnx’ paketą. Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo metu „išbandymo“ funcionalumą palaiko 30 pagrindinių Ubuntu Software Center programų, kurių sąrašas pateiktas žemiau:

abiword
adanaxisgpl
armagetronad
byobu
bzr
calibre
chromium-browser
codeblocks
comix
deluge-gtk
digikam
emesene
filezilla
frozen-bubble
geany
gimp
gnome-activity-journal
gnome-do
gtg
guake
inkscape
keepassx
kobodeluxe
libreoffice
liferea
midori
openfetion
p7zip-full
pdfmod
pidgin
pq
pyroom
scribes
shutter
stellarium
terminator
thunderbird
tumiki-fighters
vim-gnome
xchat-gnome

Kaip sako yra paprastos darbastalio temos ir yra pritrenkiančios temos. Vienas tokių pavyzdžių – pilna neoninio švytėjimo GNOME Shell tema įkvėpta futuristinio fantastinio filmo „Tron Legacy“.

Tron Legacy GNOME Shell tema

Sunku ką nors daugiau pasakyti apie šią temą, kadangi ir taip viskas matosi. Tema veikia su GNOME Shell, o jos diegimo aprašymą bei ją pačią parsisiųsti galite iš čia: Tron Legacy GNOME Shell tema

XPLanetFX dinaminis desktopas

XPlanetFX pasižymi didele nustatymų gausa ir galimybėmis todėl įtiks net ir reikliausiam vartotojui.

Galėsite parsisiųsti papildomų temų, nustatyti „žemės“ poziciją ekranvaizdyje, aktyvuoti realistinį debesų generavimą ir realaus laiko apšvietimą. Egzistuoja vietovės nustatymo galimybė – saulės šviesa kris ant planetos realiu laiku, t.y. pavyzdžiui, jei pas tave naktis tai vietovė planetoje bus generuojama šešėlyje. Jei miestų saraše nerasi savo miesto ne bėda – gali tiksliai nustatyti ilgumą ir platumą įvesdamas skaičius arba paprasčiausiai pažymėdamas savo vietovės poziciją kursoriumi.

Gryžtant prie temų – pakanka nuspausti „Search themes online“ mygtuką ir pasirinkti norimą temą pagal savo skonį:

Tagi, atrodo viskas neblogai, tačiau ar sunku įsidiegti šią programą ? Kai turime paruoštą *.deb paketą manau viskas elementariai paprasta. Taigi nelaukite, spustelėkite nuorodą žemiau, parsisiųskite ir du kartus spragteldami įsidiekite

Download XplanetFX for Ubuntu

Įdiegtą programą rasite „Applications > Accesories“ sub meniu skyriuje. Turėkite galvoje, kad pirmą kartą paleidus ir nekantriai paspaudus „Apply“ mygtuką gali tekti šiek tiek lukterėti, kur programa sugeneruos pirmąjį darbastalio vaizdą.

Dar reikia paminėti, kad grožis vis dėl to reikalauja aukų – XPlanetFX laikas nuo laiko įkinko CPU ir atsiriekia dalelę RAM. Turintys „padoresnę“ kompiuterinę įrangą dėl to neturėtų pergyventi, tačiau silpnesnių aparatų savininkams šie reikalavimai gali pasijausti.

Šiaip ar taip ši dinaminis darbastalio fono programėlė tikrai įspūdinga ir kokybiškai sukurta – verta įsidiegti ir pasipuikuoti prieš draugus. Skanaus !

Naujojoje „Wingpanel“ patogu tai, kad ji išplečia darbalakio plotą išsaugodama būtiną funkcionalumą. Tai, žinoma, nėra naujoji „Elementary“ panelė – kol kas daugiau ekspermentuojama, tačiau rezultatus galite pasižiūrėti jau dabar.

Kiekvienas besidomintis atviro kodo naujovėmis ar pradėjęs naudoti nemokamą linux pagrindu veikiančią operacinę sistemą, tokią kaip Ubuntu ar Linux Mint anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu – kas tai yra linux distribucija ?. Bendru atveju linux distribucija tai linux branduolio (angl. kernel) pagrindu veikianti operacinė sistema su tam tikru, jai būdingu nemokamų, dažniausiai atviro kodo programų (biuro programos, duomenų bazių sistemos, programavimo įrankiai, specializuotos programos ir t.t.) rinkiniu. Dėl atviro kodo prigimties, techninių, organizacinių ir filosofinių skirtumų tarp gamintojų ir vartotojų egzistuoja didelė linux distribucijų įvairovė skirtų superkompiuteriams, serveriams, mobiliesiems įrenginiams bei paprastiems namų vartotojams.

Kiekvieną linux OS distribuciją sudaro paketų rinkiniai. Paketą galima įsivaizduoti kaip tam tikrą distribucijos komponentą. Tai gali būti vaizdo ar garso kodavimo bibliotekos (pvz.: libvorbis), šriftų rinkinys, video, muzikos, e-pašto ar biuro programos ir pan. Teoriškai, esant butinybei, kiekvienas vartotojas ar kompanija, gali susikurti sau patogiausią ir geriausiai poreikius atitinkančią linux distribuciją.

Šiuo metu skaičiuojama apie 600 linux distribucijų iš kurių apie 300 yra aktyviai kuriamos ir tobulinamos. Akcentuotina, kad linux distribucijų įvairovė tai didelio linux tipo operacinių sistemų pritaikomumo ir lankstumo požymis. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienai distribucijai reikia kurti atsikrą programinę įrangą. Kadangi jas vienija vienas linux branduolys todėl praktiškai visais atvejais jūsų parašyta programinė įranga veiks bet kurioje linux distribucijoje. Daugumoje distribucijos gali būti skirstomos pagal šiuos kriterijus:

Pagal vartotojų tipą:

• Verslui (Ubuntu, Fedora, RedHat, Mandriva);
• Sistemų administratoriams (Debian, Slackware, RedHat, CentOS);
• Namų vartotojams (Ubuntu, Kubuntu, LinuxMint, Fedora, openSuse).

Pagal pritaikymą techninei įrangai:

• Serveriai (Debian, RedHat, Ubuntu Server, Devil Linux);
• Superkompiuteriai (ALT Linux);
• Namų PC (Ubuntu, Linux Mint, Fedora, openSuse);
• Nešiojami įrenginiai (Ubuntu netbook edition, Puppy Linux, Android).

Pagal naudojamą grafinę aplinką:

• Gnome (Ubuntu, LinuxMint);
• KDE (Kubuntu, Fedora);
• LXDE (Lubuntu, Knoppix, Debian);
• Be grafinės aplinkos.

Pagal paskirtį:

• Edukacinė (Edubuntu);
• Kompiuterinių žaidimų mėgėjams pritaikyta (SuperGamer);
• Audio, video darbams (Ubuntu Studio);
• Specializuotos sistemos pvz.: ugniasienės, tinklo skirstytuvai, kompiuterių klasteriai ir t.t. (Devil Linux).

Pagal komercinį palaikymą:

• Komerciškai palaikomos: Ubuntu (Canonical Ltd.), Android (Google), Fedora (RedHat) , MandrivaLinux (Mandriva), openSuse (Novell);
• Bendruomenės palaikomos: Debian, Gentoo;
• Kitos, pavyzdžiui, vieno žmogaus palaikoma Slackware.

Žemiau galite apžvelgti šiuo metu populiariausias Linux distribucijas (šaltinis: www.ditrowatch.com)

Ubuntu (www.ubuntu.com)
Ubuntu – nemokamai platinama linux operacinė sistema geriausiai pritaikyta paprasto namų vartotojo asmeniniam kompiuteriui. Sistemos kūrėjai teikia profesionalią pagalbą bei turi didelę bendruomenę. Ubuntu bendruomenė susibūrė vedama idėjų iškeltų Ubuntu manifeste teigiančiame, kad programinė įranga turi būti nemokama, kad programos turi būti patogios žmonėms, pritaikytos jų gimtosioms kalboms ir kad vartotojai turi turėti laisvę įdiegiant ar išdiegiant savo programinę įrangą tada kada jiems to reikia. „Ubuntu“ yra senovinis afrikiečių žodis reiškiantis „žmoniškumas kitiems“. Vedina šių žodžių ši linux distribucija pasauliui suteikia puikias galimybes naudotis nemokama, atviro kodo programine įranga. Ubuntu remiama ir vystoma Canonical Ltd.

Skaityti toliau…

Paprastam namų vartotojui Linux yra puiki, patogi, nemokama operacinė sistema suteikianti dideles galimybes. Tačiau tam, kad mokėtum ir galėtum jomis pasinaudoti reikalinga turėti žinių apie jas. Linux operacinė sistema – labai galingas įrankis suteikiantis visapusiškas galimybes darbui bet kokioje platformoje pradedant nuo superkompiuterių ir baigiant mažais nešiojamaisiais įrenginiais. Žinios apie Linux opearacinę sistemą privalomos ne tik save gerbiantiems programuotojams, programinės įrangos projektuotojams ar planuojantiems jais tapti, bet ir interneto svetainių kūrėjams administruojantiems savo interneto svetaines. Žemiau pateikiame eilę elektroninių knygų kurios ne tik leis susipažinti su linux operacine sistema ir jos galimybėmis, bet ir išmokti ją valdyti bei pritaikyti savo poreikiams.

• Įvadas į Linux OS – susipažinkite kas tai yra linux operacinė sistema ir kaip ji veikia.
• Linux sistemos administravimo gidas – knyga linux sistemos administratoriams (vartotojų kūrimas, failų sistemos valdymas, sistemos stebėjimas ir t.t.).
• Linux komandų santrauka – Linux administratoriams ir mėgėjams: komandos kurių gali prireikti kiekvieną dieną.
• Linux failų sistemos hierarchija – paaiškinama linux failų sistemos struktūra, kodėl ji tokia yra ir kaip ji veikia.
• Bash skripto pradedančiųjų vadovas – Linux komandinės eilutės skriptų programavimas pradedantiesiems.
• Bash skripto profesionalų vadovas – Linux komandinės eilutės skriptų programavimas profesionalams.
• Ubuntu serverio valdymo gidas – Ubuntu serverio valdymas interneto svetainių-serverių administratoriams (Apache, PHP5, MySQL, SVN, FTP, PostgreSQL, Email, programų diegimas, ugniasinė (firewall), OpenSSH, Samba (Windows tinklai) ir kt.)
• Linux žodynas – informacija pagal abėcėlę.
• Trumpas Linux saugumo gidas – trumpas esminių Linux saugumo priemonių sąrašas.

Jeigu iškiltų kokių klausimų ar nesklandumų naudojant Linux OS visada pravers šis sprendimų būdų sąrašas Klausimai – atsakymai. (HOW TO ?)

Turbūt kiekvienas gerai žino tą jausmą kai pirmą kartą paimamas naujas daiktas į rankas. Jis vartomas, sukiojamas, apžiūrinėjamas, bandomas. Kartais sėkmingai, o kartais ir nelabai Atsiranda daugybė klausimų iš kurių esminis – ką gi tas daiktas sugeba ? Ką su juo galima padaryti ? Lygiai tas pats įvyksta pirmą kartą įsidiegus Ubuntu operacinę sistemą:

• Na, įsidiegiau, o kas toliau ?
• Kur mano programos ?
• Gal kas matė „Start“ mygtuką ir „Add Remove Programs“ ?

Siekiant išvengti panašių klausimų panagrinėsime programų diegimo Ubuntu (linux) operacinėje sistemoje temą. O diegimo galimybių yra daug ir kiekviena jų naudojama priklausomai nuo situacijos:

• Diegimas per „Ubuntu Software Center“;
• Diegimas per „Synaptic Package Manager“;
• Diegimas iš „*.deb“ paketo (setup.exe, install.exe analogas);
• Diegimas parsisiunčiant archyvą.
• Diegimas kompiliuojant programos kodą.

Pasiaiškinkime keletą sąvokų, būdingų programų diegimui Unix/Linux operacinėse sistemose:

• Paketas (angl. package). Linux sistemoje programinė įranga dažnai yra diegiama iš vadinamųjų paketų. Iš principo tai yra paprasčiausi bylų archyvai kurie leidžia patogiai ir paprastai perkelti bei automatizuotai diegti programas, tvarkykles, bibliotekas ir t.t.
• Saugyklos (angl. repositories) – tai serveriai kuriuose saugoma įvairi programinė įranga (atviro kodo, nemokamos) paketų pavidalu. Vartotojas paprasčiausiai pasirenka pageidaujamą programą iš saugyklos ir vieno mygtuko paspaudimu ją įsidiegia ar atnaujina naujesne versija. Šiuo būdu Ubuntu operacinėje sistemoje programas galima įsidiegti naudojant „Ubuntu Software Center“ ir „Synaptic Package Manager“
• Archyvas (angl. files archive) – programos bylų archyvas. Linux’e dažnai naudojamas „*.tar.gz“ (gzip) formatas. Windows sistemoje tai atitinka „*.zip“, „*.rar“ archyvus.
• Programos kodo archyvas (angl. source code) – Suarchyvuotas programos kodas su diegimo instrukcijomis. Tokiu pavidalu dažniausiai galima rasti eksperimentines kuriamų programų versijas (angl. nightly builds) ar labai specifines tvarkykles.

Kuo gi šie visi būdai skiriasi ir kokiais atvejais yra naudingi ? Pažiurėkime.
Skaityti toliau…

Diskų dalinimas skirsniais (angl. partitions) buvo numatytas PC architektūroje kaip priemonė organizuoti bylų sistemą (angl. files system). Pradiniai standartai, kurie galioja ir iki šiol, numatė, kad diską bus galima dalinti į 4 pirminius skirsnius (angl. primary partitions) t.y. Diską gali sudaryti 1, 2, 3 arba 4 pirminiai skirsniai, tačiau ne daugiau. Kad apeiti šį apribojimą (tiesa pasakius to retai prireikia) vienas iš pirminių skirsnių (angl. primary partition) gali būti sudalintas į mažesnius skirsnius (angl. logical partitions arba logical drives). Toks sudalintas pirminis skirsnis vadinamas išplėstiniu skirsniu (angl. extended partition). Diskų dalinimo galimybė suteikia šiuos privalumus:

• Leidžia organizuoti kelių operacinių įdiegimą, pavyzdžiui vartotojas gali įsidiegti ir naudoti Linux, Mac OS X ar kitas operacines sistemas tame pačiame kompiuteryje;
• Leidžia izoliuoti atskiras duomenų dalis, tad vienai daliai dėl kokių nors priežasčių susigadinus ją būtų paprasčiau atkurti tuo pačiu išsaugant ir nepažeidžiant šalia esančių;
• Leidžia išskirti virtualios atminties zoną (angl. swap file);
• Leidžia atskirti operacinę sistemą, programų bylas ir vartotojo duomenis kas palengvina atsarginių duomenų kūrimo kopijų organizavimą;
• Leidžia atskirti buferizavimo (angl. caching) ir sisteminės informacijos archyvavimo bylas (angl. logging), kurios dažniai yra linkusios plėstis ir užpildyti visą bylų sistemą;
• Leidžia pagreitinti bylų sistemos darbą. Pavyzdžiui NTFS sistema didelės apimties diskuose veikia žymiai lėčiau negu mažos apimties diskuose dėl to, kad „išsipučia“ bylų sąrašo lentelė (angl. sequentially-accessed Master File Table (MFT)).

Linux OS gali būti diegiama tiek pirminiame, tiek išplėstiniame skirsnyje. Windows, deja, tokių privalumų neturi ir gali būti diegiama tik pirminiame, aktyviame skirsnyje.

1. Keletas faktų apie diskus Linux operacinėje sistemoje

Linux operacinėje sistemoje visi kompiuterio įrenginiai aprašomi ‘/dev’ (nuo žodžio devices) kataloge. Pavyzdžiui, kietieji diskai gali būti aprašomi taip:

• pagrindinis IDE diskas (angl. hard disk device) žymimas /dev/hda;
• SCSI, SATA diskai (angl. serial disk device) žymimi /dev/sda;
• kiekvienas pirminis skirsnis numeruojamas nuo 1 iki 4;
• kiekvienas loginis (išplėstinis) skirsnis numeruojamas nuo 5 didėjančia tvarka;

Pavyzdys 1: pirmasis loginis (išplėstinis) IDE disko skirsnis bus /dev/hda5.
Skaityti toliau…