Ubuntu, Linux, Android OS, Interneto svetainių programavimas, PHP, C++, Java, Python, QT programavimas

Praėjo pusė metų ir štai vėl išleista nauja Ubuntu 11.10 versija. Šio išleidimo proga sukurta visa eilė įdomių pristatomųjų mini svetainių (System76, OMG Ubuntu,The Ubuntu Countdown ) kuriose galima ne tik sužinoti apie Ubuntu 11.10 versijos naujoves, bet ir virtualiai susipažinti su pačia Ubuntu operacine sistema (Ubuntu online tour). Trumpai pažvelkime kokios pagrindinės naujovės ir pokyčiai laukia vartotojo įsidiegusio šią operacinę sistemą. Nekantraujantiems siūlome peržvelgti bendrą naujovių pristatymą žemiau pateiktame video.

Unity darbastalis
Unity darbastalis „paaugo“ ir patobulėjo. Ubuntu logotipas iš viršutiniojo kairiojo kampo nukeliavo į programų paleidimo juostą (angl. launcher)

Atnaujintas ir pagrąžintas programų ir failų paieškos įrankis dash pasižymi tikslesniais paieškos rezultatais. Jis taip pat praturtintas papildomais programų kategorijų bei paieškos filtrais „lenses“ tokiais, kaip ‘Music Lens’ leidžiančiais ieškoti muzikos kūrinių tiek lokaliai, kompiuteryje, tiek Ubuntu One Music Store parduotuvėje.

Išvaizda
Ubuntu 11.10, skirtingai nei 11.04 versija jau veikia Gnome 3 pagrindu. Dėka šios integracijos pasikeitė pagrindinių programų išvaizda:

Tie kuriems jau pabodo senieji darbastalio paveikslai galės jį pasipuošti 14 naujų:

Prisijungimo langas
Vienas ryškesnių Ubuntu 11.10 versijos pasikeitmų – naujas, modernus vartotojo prisijungimo langas „LightDM“ kurio foninį paveikslą galite lengvai pasikeisti su programėle „Simple LightDM Manager“ kurį galite parsisiųsti čia.

Jei paveikslo keitimui nenorite diegtis papildomų programų visada galite paredaguoti konfiguracinį LightDM failą. Copy&Paste į terminalą:

gksu gedit /etc/lightdm/unity-greeter.conf

Tik BŪKITE ATSARGŪS ir per daug su šiuo failu neekspermentuokite. Keiskite tik pažymėtąją eilutę. Pavyzdžiui joje galite nurodyti kelią į savo darbastalio foninį paveikslą.

Naujos pagrindinės programos
Ubuntu 11.10 versija pateikiama su Firefox 7 naršykle. Ankstesnis el. pašto klientas Evolution pakeistas naujausia Thunderbird versija.

Prie šių ir kitų programų komplekto pridedama „Deja Dup“ – atsarginių duomenų kopijų kūrimo programa kuri jums leis išsaugoti duomenis ne tik atsarginiuose, pavyzdžiui, išoriniuose diskuose, bet ir Ubuntu One debesyje.

Ubuntu programų centras V5.0
Dar vienas ryškus pasikeitimas šioje versijoe – visiškai pertvarkytas programų diegimo įrankis „Ubuntu Software Center“. Pagerinta išvaizda, paieška, įdiegtos naujos ieškomų programų filtravimo galimybės.

Indikatoriai
Ubuntu 11.10 versijoje pertvarkytas viršutiniame dešiniąjame kampe esančių greitojo prisijungimo, sistemos nustatymų, komunikacijos ir vartotojų valdymo indikatorių išdėstymas ir meniu punktai.

Diegimo pasikeitimai
Ubuntu OS diegimo įrankis papildytas WiFi prisijungimo ir vartotojo nuotraukos (nufotografuotos interneto kamera) įkėlimo į profilį galimybėmis.

Multiarchitektūra
Nauja Ubuntu 11.10 savybė yra „multiarchitektūros“ palaikymas kas leidžia Ubuntu 64bitų OS vartotojams naudoti 32bitų programinę įrangą be papildomų bereikalingų trikdžių.

Vieninga konfigūracija (One Conf)
Šia savybe tikriausia apsidžiaugs Ubuntu tinklo ar kompiuterių laboratorijų administratoriai. OneConf yra nauja Ubuntu programų centro savybė leidžianti sinchronizuoti įdiegtų programų sąrąšą tarp kelių kompiuterių. Norėdami aktyvuoti šią savybę atsidarykite Ubuntu programų centrą „Ubuntu Software Center„, eikite į „File > Sync between computers…“.

Vardinant pliusus be abejonės negalima pamiršti minusų. Vienas jų, kad šiek tiek pailgėjo sistemos užsikrovimo laikas. SSD ir i7Quad Core savininkai gal to nepajus, tačiau kitiems vartotojams gali tekti palaukti 15-25 sec kol užsikraus prisijungimo (login) langas. Kitas minusas – padidėjęs energijos poreikis. Tai susiję su Ubuntu 11.10 nudojama kernelio versija. Tačiau ši, ne visai maloni savybė, turėtų pasireikšti ne visiems. Daugiau informacijos apie tai galite rasti čia.

Ubuntu 11.10 (Oneiric Ocelot) versija atnešė visą eilę naujų patobulinimų. Gal ne visi sulaukė ko tikėjosi, tačiau smagu, kad vyksta progresas. Iš esmės šie pokyčiai daugiau yra evoliuciniai negu revoliuciniai ir ne tokie kardinalūs kokie buvo 11.04 versijoje. Prabėgs kelios savaitės, baigsis pristatymo šurmulys ir visų akys nukryps į naujai ruošiamą Ubuntu 12.04 versiją kurią Ubuntu ir Canonical įkūrėjas Mark Shuttleworth pakrikštijo „Precise Pangolin“ vardu.

Parengta pagal „OMGUbuntu.co.uk“

Android mobilioji operacinė sistema yra viena sparčiausiai populiarėjančių mobiliųjų operacinių sistemų pasaulyje. Kadangi ja domisi vis daugiau programuotojų nusprendėme pradėti pamokų seriją šia tema. Kokio ilgumo bus serija ir apie ką rašysime daugiausiai priklausys nuo jūsų – mūsų skaitytojų. Domėkitės, komentuokite, siūlykite temas ar užduokite jus dominančius klausimus ir mes tikrai pasistengsime į juos atsakyti. Tai padaryti galite specialiai tam tikslui sukurtoje forumo temoje. Na, bet dabar grįžkime prie Android programavimo ir kadangi tai yra pirmoji pamoka, todėl logiška, pradėti viską iš pradžių. Pirmiausiai – įrankiai. Programavime tai vadinama SDK, IDE, API ir dar visokiais eiliniam piliečiui neaiškiais raidžių deriniais , bet gal ši kartą į šiuos trumpinius nesigilinkime (jei kam reikia vertimų ir specialių paaiškinimų – mestelėkite komentarą ). O dabar apie viską iš eilės. Taigi, įsidiegti Android platformą ir pradėti programuoti galime dviem būdais:

• Su Eclipse IDE
• Spartusis būdas (Copy&Paste) Linux vartotojams be Eclipse IDE

Eclipse IDE Metodas

1. Nežinodamas įrankio nieko gero nesukursi, todėl pirmas žingsnis kurį būtina žengti būsimam Android programuotojui yra parsisiųsti platformos įrankius arba SDK (angl. SDK – Software Development Kit). Šio SDK archyvą rasite Android tinklalapyje pagal žemiau pateiktą nuorodą:

   http://developer.android.com/sdk

   Parsisiūskite šį archyvą ir išsiarchyvuokite jums tikamoje vietoje.

   Pastaba: Android programavimui reikalingas JDK (angl.: JDK – Java Development Kit). Jei naudosite Eclipse IDE JDK jums bus įdiegtas automatiškai. Priešingu atveju papildomai įsidiekite JDK jeigu jo dar neturite:

   :~$ sudo apt-get install openjdk-6-jdk

2. Sekantis žingsnis yra įsidiegti ir susikonfigūruoti IDE arba Android programavimo aplinką. Paprastai tam naudama Eclipse Classic versija. Parsisiunčiame ir pasileidžiame:

   http://www.eclipse.org/downloads

3. Einame į Help > Install New Software… Spaudžiame „Add“ ir užpildome dialogo „Add Repository“ laukus Name:„ADT Plugin“ ir Location:„https://dl-ssl.google.com/android/eclipse/“ dialogą:

   

   Pažymime „Developer Tools“ ir spaudžiame Next. Next. Finish.

4. Naujai startuojame Eclipse
5. Einame į Window > Preferences. Kairėje panelėje pasirenkame „Android“ ir dešinėje pusėje nurodome katalogą kur yra mūsų jau anksčiau parsisiųstas ir išarchyvuotas Android SDK.
6. Susikonfiguruojame Android SDK ir Virtualų Android įrenginio emuliatorių. Einame į Window > Android SDK and AVD Manager. Susikonfiguruojame kokioms platformos norėsime kurti programą, kokius pavyzdžius ir įrankius norėsime parsisiųsti. Pavyzdžiui:

   

   Susikuriame ir susikonfiguruojame Android emuliatorių:.

   

7. Susikuriame naują Android projektą (HiAndroid). File > New Project…:

   

   

   Spaudžiame „Run“ ir paleidžiame savo pirmąją Android programą:

   

   Svekiname! Štai jūs jau ir sukūrėte savo pirmąją Android programą. Kaip matote nereikėjo parašyti nei vienos eilutės kodo . O dabar galite atsidaryti Eclipse redaktorių ir pradėti darbuotis. Nežinote nuo ko pradėti ? Parašykite mums

Spartusis būdas (Copy&Paste) Linux vartotojams be Eclipse IDE

Šis būdas naudingas tiems kurie nenori diegtis Eclipse IDE, o tam tikslui panaudoti savo mėgstamą redaktorių, pavyzdžiui Geany ar VIM.

1. Taigi, pirmiausiai aukščiau nurodytu būdu parsisiunčiame ir susikonfigūruojame SDK bei Virtualų emuliatorių:

   :~$ android-sdk-linux_x86/tools/android

   

   Susikuriame ir susikonfiguruojame Android emuliatorių:

   

2. Sukuriame projektą HelloAndroid:

   :~$ android-sdk-linux_x86/tools/android create project --package com.android.helloandroid --activity HelloAndroid --target 1 --path /HelloAndroid

3. Startuojame emuliatorių(Virtual Devices>Start):

   :~$ android-sdk-linux_x86/tools/android

4. Nueiname į pagrindinį projekto katalogą…
   
:~$ cd /HelloAndroid

   … ir jame „subuildiname“ bei paleidžiame projektą naudodami Java ‘ant’ (:~$ sudo apt-get install ant jeigu neturite įsidiegę ‘ant’ paketo):
   
:~/ /HelloAndroid$ ant install

Svekiname! Kaip matote nebuvo labai sudėtinga o ir kodo rašyti kol kas nereikėjo Dabar galite tiesiu taikymu žygiuoti į savo projekto ‘src’ katalogą ir pradėti redaguoti programą bei įterpinėti savo pakeitimus. Nežinote nuo ko pradėti ? Parašykite mums

Balandžio 6 dieną išleista ilgai laukta nemokama, atviro kodo GNOME3 darbastalio aplinka skirta Linux šeimos operacinėms sistemoms. Taigi, vartotojai pagaliau gali džiaugtis, o kūrėjų komanda – programuotojai, dailininkai, marketingo specialistai bei visa gausi bendruomenė – pelnytai didžiuotis savo darbu. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime pagrindinius GNOME3 aplinkos pokyčius ir naujoves.

GNOME3 kūrėjai, kurdami naująją aplinką, atsižvelgė į naujausias vartotojo sąsajų tendencijas – paprastumą, efektyvumą ir patogumą – tai kas svarbiausia šiuolaikiniam paprastam vartotojui. Vienas pagrindinių GNOME3 akcentų – graži, elegantiška, intuityvi ir lengvai naudojama aplinka. Turbūt nesuklysime teigdami, kad tai gražiausia kada nors sukurtų GNOME aplinkų – su nauja tema, sklandžiomis vizualizacijomis bei animacijomis.

Kita GNOME3 naujovė – veiklų (angl.: activities) funkcija leidžianti lengvai ir paprastai išsikviesti programas, įkelti jas į įrankių juostą (angl.: drag&drop), atlikti programų paiešką ar organizuoti programas papildomuose darbastaliuose. Ši funkcija aktyvuojama, užvedant pelę į viršutinį dešinį kampą arba paprasčiausiai paspaudžiant Super klavišą.

Didelė dalis vartotojų dažnai naudojamų funkcijų, tokių kaip muzikos grotuvai, komunikacijos sistemos ir pan. integruotos tiesiogiai į pačią GNOME3 aplinką. Gnome komanda įvertino faktą, kad komunikacija yra labai svarbi šiuolaikinio vartotojo aplinkos dalis todėl gerokai erzinantį ir blaškantį dėmesį komunikacijos langų perjunginėjimą išsprendė žinučių komunikaciją (angl.: messaging) įkeldami tiesiai į aplinką – taip vadinamąją pranešimų (angl.: notification) zoną, esančią pagrindinio darbastalio apatiniame dešiniąjame kampe. Vartotojas gali įvesti atsakymus savo draugams tiesiai į šioje zonoje iššokusį rašomai žinutei skirtą lauką. Ši nauja galimybė gerokai supaprastina ir palengvina bendravimą su draugais.

Reikia pažymėti, kad kuriant GNOME3, buvo siekiama, kad aplinka kuo mažiau blaškytų vartotojo dėmesį ir leistų jam susikaupti ties pagrindiniu jo darbu. Dėl šios priežasties naujoji pranešimų sistema apie įvykį praneša subtiliu mirgtelėjimu ir išsaugo jį tam laikui, kai Jūs jau būsite pasiruošę – ji veikia taip vadinamuoju foniniu režimu. Tai leis jums geriau susikaupti ties kūrybinėmis mintimis ar atliekamu darbu.

Dirbant su naująja GNOME3 aplinka verta prisiminti, kad pagrindinės funkcijos gali būti lengvai ir greitai pasiekiamos klaviatūros pagalba. Spustelėkite veiklos (angl.: activity) funkcijos aktyvacijos kavišą (Super) ir iš karto veskite pageidaujamos programos paiešką. Ši savybė tikrai turėtų patikti tiems kurie vertina greitį ir efektyvumą bei mėgsta greitai suktis.
Naujojoje GNOME3 aplinkoje vartotojo patogumui buvo pilnai pertvarkyti, daug geriau organizuoti ir pritaikyti dar paprastesniam naudojimui sistemos nustatymai, kas vartotojui leidžia daug greičiau ir lengviau rasti ieškomus nustatymus negu buvo iki šiol.

Be šių pagrindinių naujovių GNOME3 įdiegta daugelis kitų patobulinimų. Štai keletas iš jų:

• automatinis langų pozicionavimas. Ši funkcija anksčiau buvo prieinama per Compiz vizualizacijų sistemą. Dabar tai standartinė GNOME3 funkcija;
• pertvarkyta ir geriau organizuota failų valdymo programa;
• pertvarkyta darbastalių sistema – lengvam ir patogiam darbo organizavimui

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad kaip ir kiekvienai programinei įrangai GNOME3 dar yra kur tobulėti, tačiau neabejotinai žengtas didelis ir svarbus žingsnis modernios, šiuolaikiškos vartotojo aplinkos link. GNOME3 komanda ir bendruomenė tikisi, kad visos šios ir daugelis kitų aplinkos naujovių kiekvienam vartotojui suteiks greitesnę ir patogesnę darbo patirtį. Primename, kad tai yra nemokama atviro kodo vartotojo aplinka ir jūs taip pat galite prisidėti prie šios aplinkos tobulinimo ir geresnio pritaikymo savo ir kitų vartotojų reikmėms. Daugiau sužinoti apie GNOME3 bei peržiurėti video pristatymus galite čia.

Kviečiame visus išbandyti naująją GNOME3 aplinką, įvertinti ją ir parodyti savo draugams. Norintys ir nekantraujantys gali tai padaryti tuojau pat – jums tereikia ją parsisiųsti ir įsirašyti į CD/DVD diską ar USB atmintinuką: išbandyk GNOME3 Tam visai nebūtina diegtis vienos iš linux šeimos operacinių sistemų. Linux vartotojus naujosios GNOME3 aplinkos diegimo paketai turėtų pasiekti jau netrukus.

Nors šiandiena ne balandžio 1-oji, bet dėl pirmos C/C++ programos juokauju žinoma . Šį kartą norėčiau parašyti apie mane maloniai nustebinusį dalyką stipriai susijusį su šio rašinio tema. Istorija, tokia, kad forume vienas bičiulis užklausė apie kokį nors labai paprastą ir ‘lengvą’ C/C++ IDE Linux’ui kuris greitai ir efektyviai užsikrauna bei turi visas būtiniausias funkcijas. Žodžiu pats tas nedideliems laboratoriniams ar 15 – 30 failų apimantiems projektėliams. Vienas tokių IDE yra Geany. Pats Geany jau senokai naudojau interneto projektų programavimui, o C++’ui naudoti neteko. Na, bet pagalba draugui yra šventas reikalas ir taip sakant nieko nelaukęs atsidariau Geany ir parašiau nedidelę ir visiems gerai žinomą C/C++ programėlę

#include <stdio.h>

int main() {
    printf("Labas! C/C++ programavimas Ubuntu Linux aplinkoje - Paprasta ir elementaru.");
    return 0;
}

Paspaudžiau F9 ir programa susikompiliavo. Paspaudžiau F5 ir programa pasileido. Nors tai ne stebuklas, bet net mane, jau daug metų programuojantį, maloniai nustebino. Ne, ne tai, kad susikompiliavo ir pasileido , o paprastumas ir elementarumas. Užtenka įsideigti ‘g++’ kompiliatorių ir ‘Geany’ programą (per Ubuntu software center) ir galiu iš karto lengvai ir patogiai mokytis programuoti C/C++. Jokių sudėtingų konfigūravimų ar projektų kūrimų. Paprasčiausiai imi ir programuoji. Norom nenorom prisiminiau tuos WinXP laikus kai tokiam dalykui reikėdavo gerokai panaršyti po internetą kol susirasdavai MS kompiliatorių (kurį, beje gali naudoti tik kaip komandinę eilutę), atlikti nuobodžią Next Next Next Finish procedūrą ir tada ieškotis kokio nors normalesnio (bent sintaksę spalvinančio) redaktoriaus vietoje standartinio apgailėtino ‘Notepad’. Kitas variantas – siųstis gerokai sveriančią VisualStudio C++ Express (Next, Next, Next Finish procedūra šiuo atveju irgi savaime aišku atliekama) vien tam, kad sukompiliuotum ir paleistum paprastutę „Hello World“ tipo programėlę. Kas be ko VC++ Express tokiai nerealiai komplikuotai programai sugeneruos didelį projektą sveriantį kelis megabaitus…

Taigi tokie nuotykiai. Jei jums panašūs nutiktų nesikuklinkite ir parašykite komentaruose. O jeigu domina ar aktyviai dalyvaujate C/C++ programavime visada kviečiame užsukti į mūsų diskusijų klubo kertelę pavadinimu C/C++ programavimas. Gero Jums vakaro ir iki greito !

Antrąjį kartą Lietuvoje organizuojamas renginys „Startup Weekend“, kurio metu įvairiausių idėjų turintys specialistai, entuziastai ir bendraminčiai visą savaitgalį kartu su renginio metu suburtomis komandomis kurs naujas paslaugas ir produktus.

„Startup Weekend“ – tai efektyvus būdas patikrinti savo verslo idėją, susirasti partnerių, sulaukti bendraminčių, entuziastų ir specialistų pagalbos bei pastūmėti savo verslo idėją į realybę vieno savaitgalio verslumo inkubatoriuje. Daugiausiai balsų po pirminių pristatymų surinkę idėjų autoriai visą savaitgalį intensyviai dirba su įvairių sričių profesionalais – programuotojais, dizaineriais, rinkodaros specialistais, teisininkais, verslininkais ir į komandas pasiskirsčiusiais dalyviais, norinčiais prisidėti prie konkrečios verslo idėjos įgyvendinimo. Pagrindinis renginio tikslas – sekmadienio vakarą pristatyti sukurtus produktus ar bent jų prototipus.

Lietuvoje, kur itin trūksta verslumo skatinimo renginių, „Startup Weekend” tampa savotiška naujų tendencijų muge, kur jauni ir naujovėmis besidomintys žmonės ateina tiek su visiškai naujomis, tiek su užsienyje jau vykdomomis idėjomis, kurios dar neturi pritaikymo Lietuvoje. Praėjusių metų renginyje buvo pristatyta ir įgyvendinta pirmoji grupinio pirkimo Lietuvoje paslauga, kuri praėjusiais metais Lietuvoje itin stipriai paplito.

Komandoms talkins specialiai kviečiami investuotojai, kurie ne tik ieškos galimybių prisidėti prie naujų verslo idėjų, bet ir patars bei konsultuos komandas aktualiausiais klausimais. Tarp svečių šiais metais – technikos mokslų daktaras Vladas Lašas, sėkmingai vykdantis kelis verslus, taip pat tarptautinės elektroninės komercijos vadovas Darius Lebedzinskas, turintis ilgametę IT projektų vykdymo patirtį. Mobiliųjų programėlių kūrėjams talkins verslininkas ir mobiliųjų technologijų specialistas Algirdas Stonys, kurio vadovaujama įmonė per pastaruosius metu įgyvendino daugiau nei 100 mobiliosios platformos projektų užsienio klientams.

„Startup Weekend“ renginių ciklas vyksta daugiau nei 200 pasaulio miestų. Iš viso renginiuose jau dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių. Pernai pirmą kartą Lietuvoje vykę „Startup Weekend Vilnius“ ir „Startup Weekend Kaunas“ sutraukė per 300 dalyvių, kurie dirbo su 35 verslo idėjomis.

„Startup Weekend Lithuania” šiais metais vyks balandžio 8-10 dienomis Kaune, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ir ryšių istorijoje muziejuje. Visa informacija apie renginį ir tiesioginė renginio vaizdo transliacija – lithuania.startupweekend.org

Šalia visų kitų šaunių Ubuntu Software Center funkcijų prisitatoma nauja „Test Drive“ funkcija leisianti išbandyti programas prieš jas įsidiegiant. Visi gerai žinome, kad Ubuntu Software Center galima pažiurėti programos engranvaizdį ir vieno mygtuko paspaudimu lengvai ir paprastai ją įsidiegti. Tačiau naujoje Ubuntu 11.04 versijoje mes galėsime dar daugiau – išbandyti programą prieš ją įdiegiant. Kaip tai veikia galite pamatyti čia:

„Test Drive“ veikia paleisdama programą nuotoliniame serveryje. Tam naudojamas ‘NX protokolas’ – metodas leidžiantis paleisti grafines sąsajas turinčias programas nutolusiame serveryje ir Stéphane Graber’s Weblive – paketų ir įskiepių rinkinys skirtas nutolusioms virtualioms mašinoms valdyti. Kad veiktų šis patogus „Test Drive“ programos išbandymo funkcionalumas reikalingas papildomas paketas ‘qtnx’ kuris bazinėje ‘out of the box’ Ubuntu versijoje nėra įdiegtas. Todėl norėdami išbandyti šį funkcionalumą įsidiekite ‘qtnx’ paketą. Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo metu „išbandymo“ funcionalumą palaiko 30 pagrindinių Ubuntu Software Center programų, kurių sąrašas pateiktas žemiau:

abiword
adanaxisgpl
armagetronad
byobu
bzr
calibre
chromium-browser
codeblocks
comix
deluge-gtk
digikam
emesene
filezilla
frozen-bubble
geany
gimp
gnome-activity-journal
gnome-do
gtg
guake
inkscape
keepassx
kobodeluxe
libreoffice
liferea
midori
openfetion
p7zip-full
pdfmod
pidgin
pq
pyroom
scribes
shutter
stellarium
terminator
thunderbird
tumiki-fighters
vim-gnome
xchat-gnome

Nors skamba paradoksaliai, bet tiesa tokia – jeigu esi talentingas, kūrybingas, darbštus, domiesi, esi prisijungęs prie atviro kodo projektų ir dalyvauji jų tobulinime – tave greitai pastebės didžiosios kompanijos, ir žinoma, – pasiūlys darbą. Štai keletas pavyzdžių.

Sculptris – programa skirta 3D skulptūravimui.

Kaip veikia programa galite pasižiūrėti čia. Šios programos autorius – Tom Petterson iš Švedijos. Programavimas yra jo hobis. Šią programą jis kūrė šešis mėnesius, nuo 2009 m. lapkričio. Išleidęs nemokamą programos versiją, Tom per pirmąjį mėnesį iš rėmėjų gavo tokią piniginę paramą (donations), kad galėjo nusipirkti nešiojamąjį kompiuterį, apie kurį svajojo visą gyvenimą. Maža to, šiuo metu vyruką jau pastebėjo ir priėmė į darbą kompanija „Pixologic“, žinoma kaip Zbrush programos kūrėja. Skaityti visą istoriją.

Kitas panašus pavyzdys – kubietis Raul Fernandez Hernandez, žinomas pseudonimu Farsthary. Vaikinas dirbo prie panašaus projekto kaip ir Tom – kūrė analogišką skulptūravimo įrankį pavadinimu „Unlimited Clay“ nemokamai atviro kodo 3D modeliavimo ir animacijos programai Blender.

Jo darbas buvo pastebėtas. Raul pakvietė dirbti 3D skulptūravimo programinės įrangos „3D Coat“ kūrėjų komanda. ZBrush konkurentai . Skaityti visą istoriją.

Taigi, kokia išvada ? Nori gero darbo – kurk, dirbk, papasakok ir parodyk kitiems, ką veiki ir ką kuri. Internetas šiais laikais suteikia neribotas galimybes, tik reikia mokėti ir netingėti jomis naudotis. Na, o jeigu trokšti daugiau žinių, domina programavimas ar kitas darbas, susijęs su multimedija, kviečiame rinktis studijas Multimedijos inžinerijos katedros kuruojamoje Žiniasklaidos informacinių technologijų specialybėje KTU informatikos fakultete.

Kaip sako yra paprastos darbastalio temos ir yra pritrenkiančios temos. Vienas tokių pavyzdžių – pilna neoninio švytėjimo GNOME Shell tema įkvėpta futuristinio fantastinio filmo „Tron Legacy“.

Tron Legacy GNOME Shell tema

Sunku ką nors daugiau pasakyti apie šią temą, kadangi ir taip viskas matosi. Tema veikia su GNOME Shell, o jos diegimo aprašymą bei ją pačią parsisiųsti galite iš čia: Tron Legacy GNOME Shell tema

Kažkas yra pasakęs, kad jei ko nors nežinai kartais daug greičiau paklausti gerų draugų negu kelias valandas laužyti galvą ieškant atsakymo į rūpimą klausimą. Kad galvos būtų savo vietose, o likęs laisvas laikas – turiningai praleidžiamas, pristatome Infoguru.lt Atvirų Technologijų Forumą, kuriame kviečiame diskutuoti atviros programinės įrangos, linux operacinių sistemų, interneto svetainių kūrimo, atvirų mobiliųjų informacinių technologijų temomis. Kviečiame prisijungti prie šio atvirų informacinių technologijų gerbėjų klubo. Stengsimės, kad forume rastumėte atsakymus į Jums rūpimus klausimus. Tikimės ne tik įgausite žinių apie atviras informacines technologijas, bet ir susirasite bendraminčių, draugų ar startuosite ne vieną sėkmingą atvirų technologijų projektą. Sėkmės !

XPLanetFX dinaminis desktopas

XPlanetFX pasižymi didele nustatymų gausa ir galimybėmis todėl įtiks net ir reikliausiam vartotojui.

Galėsite parsisiųsti papildomų temų, nustatyti „žemės“ poziciją ekranvaizdyje, aktyvuoti realistinį debesų generavimą ir realaus laiko apšvietimą. Egzistuoja vietovės nustatymo galimybė – saulės šviesa kris ant planetos realiu laiku, t.y. pavyzdžiui, jei pas tave naktis tai vietovė planetoje bus generuojama šešėlyje. Jei miestų saraše nerasi savo miesto ne bėda – gali tiksliai nustatyti ilgumą ir platumą įvesdamas skaičius arba paprasčiausiai pažymėdamas savo vietovės poziciją kursoriumi.

Gryžtant prie temų – pakanka nuspausti „Search themes online“ mygtuką ir pasirinkti norimą temą pagal savo skonį:

Tagi, atrodo viskas neblogai, tačiau ar sunku įsidiegti šią programą ? Kai turime paruoštą *.deb paketą manau viskas elementariai paprasta. Taigi nelaukite, spustelėkite nuorodą žemiau, parsisiųskite ir du kartus spragteldami įsidiekite

Download XplanetFX for Ubuntu

Įdiegtą programą rasite „Applications > Accesories“ sub meniu skyriuje. Turėkite galvoje, kad pirmą kartą paleidus ir nekantriai paspaudus „Apply“ mygtuką gali tekti šiek tiek lukterėti, kur programa sugeneruos pirmąjį darbastalio vaizdą.

Dar reikia paminėti, kad grožis vis dėl to reikalauja aukų – XPlanetFX laikas nuo laiko įkinko CPU ir atsiriekia dalelę RAM. Turintys „padoresnę“ kompiuterinę įrangą dėl to neturėtų pergyventi, tačiau silpnesnių aparatų savininkams šie reikalavimai gali pasijausti.

Šiaip ar taip ši dinaminis darbastalio fono programėlė tikrai įspūdinga ir kokybiškai sukurta – verta įsidiegti ir pasipuikuoti prieš draugus. Skanaus !