Kiekvienas besidomintis atviro kodo naujovėmis ar pradėjęs naudoti nemokamą linux pagrindu veikiančią operacinę sistemą, tokią kaip Ubuntu ar Linux Mint anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu – kas tai yra linux distribucija ?. Bendru atveju linux distribucija tai linux branduolio (angl. kernel) pagrindu veikianti operacinė sistema su tam tikru, jai būdingu nemokamų, dažniausiai atviro kodo programų (biuro programos, duomenų bazių sistemos, programavimo įrankiai, specializuotos programos ir t.t.) rinkiniu. Dėl atviro kodo prigimties, techninių, organizacinių ir filosofinių skirtumų tarp gamintojų ir vartotojų egzistuoja didelė linux distribucijų įvairovė skirtų superkompiuteriams, serveriams, mobiliesiems įrenginiams bei paprastiems namų vartotojams.

Kiekvieną linux OS distribuciją sudaro paketų rinkiniai. Paketą galima įsivaizduoti kaip tam tikrą distribucijos komponentą. Tai gali būti vaizdo ar garso kodavimo bibliotekos (pvz.: libvorbis), šriftų rinkinys, video, muzikos, e-pašto ar biuro programos ir pan. Teoriškai, esant butinybei, kiekvienas vartotojas ar kompanija, gali susikurti sau patogiausią ir geriausiai poreikius atitinkančią linux distribuciją.

Šiuo metu skaičiuojama apie 600 linux distribucijų iš kurių apie 300 yra aktyviai kuriamos ir tobulinamos. Akcentuotina, kad linux distribucijų įvairovė tai didelio linux tipo operacinių sistemų pritaikomumo ir lankstumo požymis. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienai distribucijai reikia kurti atsikrą programinę įrangą. Kadangi jas vienija vienas linux branduolys todėl praktiškai visais atvejais jūsų parašyta programinė įranga veiks bet kurioje linux distribucijoje. Daugumoje distribucijos gali būti skirstomos pagal šiuos kriterijus:

Pagal vartotojų tipą:

• Verslui (Ubuntu, Fedora, RedHat, Mandriva);
• Sistemų administratoriams (Debian, Slackware, RedHat, CentOS);
• Namų vartotojams (Ubuntu, Kubuntu, LinuxMint, Fedora, openSuse).

Pagal pritaikymą techninei įrangai:

• Serveriai (Debian, RedHat, Ubuntu Server, Devil Linux);
• Superkompiuteriai (ALT Linux);
• Namų PC (Ubuntu, Linux Mint, Fedora, openSuse);
• Nešiojami įrenginiai (Ubuntu netbook edition, Puppy Linux, Android).

Pagal naudojamą grafinę aplinką:

• Gnome (Ubuntu, LinuxMint);
• KDE (Kubuntu, Fedora);
• LXDE (Lubuntu, Knoppix, Debian);
• Be grafinės aplinkos.

Pagal paskirtį:

• Edukacinė (Edubuntu);
• Kompiuterinių žaidimų mėgėjams pritaikyta (SuperGamer);
• Audio, video darbams (Ubuntu Studio);
• Specializuotos sistemos pvz.: ugniasienės, tinklo skirstytuvai, kompiuterių klasteriai ir t.t. (Devil Linux).

Pagal komercinį palaikymą:

• Komerciškai palaikomos: Ubuntu (Canonical Ltd.), Android (Google), Fedora (RedHat) , MandrivaLinux (Mandriva), openSuse (Novell);
• Bendruomenės palaikomos: Debian, Gentoo;
• Kitos, pavyzdžiui, vieno žmogaus palaikoma Slackware.

Žemiau galite apžvelgti šiuo metu populiariausias Linux distribucijas (šaltinis: www.ditrowatch.com)

Ubuntu (www.ubuntu.com)
Ubuntu – nemokamai platinama linux operacinė sistema geriausiai pritaikyta paprasto namų vartotojo asmeniniam kompiuteriui. Sistemos kūrėjai teikia profesionalią pagalbą bei turi didelę bendruomenę. Ubuntu bendruomenė susibūrė vedama idėjų iškeltų Ubuntu manifeste teigiančiame, kad programinė įranga turi būti nemokama, kad programos turi būti patogios žmonėms, pritaikytos jų gimtosioms kalboms ir kad vartotojai turi turėti laisvę įdiegiant ar išdiegiant savo programinę įrangą tada kada jiems to reikia. „Ubuntu“ yra senovinis afrikiečių žodis reiškiantis „žmoniškumas kitiems“. Vedina šių žodžių ši linux distribucija pasauliui suteikia puikias galimybes naudotis nemokama, atviro kodo programine įranga. Ubuntu remiama ir vystoma Canonical Ltd.

Fedora (www.fedoraproject.org)
„Fedora Projektas“ tai RedHat kompanijos remiamas atviros programinės įrangos projektas. „Fedora Projekto“ tikslas yra bendradarbiauti su linux bendruomene siekiant sukurti pilną, bendro naudojimo operacinę sistemą išimtinai naudojant tik atviro kodo programinę įrangą. Projekto vystymas vyksta viešąja forma, 2-3 kartus per metus išleidžiant stambesnius sistemos atnaujinimus. RedHat inžinierių komanda intensyviai dalyvauja šios operacinės sistemos vystyme.

Linux Mint (www.linuxmint.com)
Linux Mint – Ubuntu pagrindu kuriama linux distribucija kurios tikslas užtikrinti, kad viskas operacinėje sistemoje funkcionuotų iš karto, sklandžiai, be didesnių sutrikimų ar papildomos programinės įrangos diegimo. To siekiama sistemai automatiškai įdiegiant būtiniausius naršyklių įskiepius, video kodavimo tvarkykles, DVD grotuvus, Java ir kitus komponentus. Sistema leidžia pilnai personalizuoti darbalaukį (angl. desktop), meniu, pateikia keletą unikalių sistemos konfigūravimo įrankių bei suteikia interneto pagrindu veikiančią programinės įrangos paketų (angl. packages) diegimo sąsają. Linux Mint yra suderinama su Ubuntu programinės įrangos saugyklomis (angl. repositories).

OpenSuse (www.opensuse.org)
openSUSE – Novell kompanijos remiamas bendruomenės projektas. Šis linux populiarinimo projektas – tai nemokama, pilnai naudojimui paruošta linux distribucija. OpenSUSE projektas kelia tris pagrindinius tikslus: padaryti openSUSE lengviausiai ir plačiausiai pasaulyje naudojama linux distribucija; didinti atviro kodo kūrėjų bendradarbiavimą siekiant, kad openSUSE taptų patogiausia aplinka tiek naujiems, tiek patyrusiems linux vartotojams; labai supaprastinti ir palengvinti linux programinės įrangos kūrimą, kad openSUSE taptų pagrindine linux programuotojų ir programinės įrangos gamintojų platforma.

PCLinuxOS (www.pclinuxos.com)
PCLinuxOS tai vartotojui draugiška linux distribucija pasižyminti geru grafinių, garso plokščių ir kitos aparatinės įrangos suderinamumu. Sistema pasižymi paprasta grafine diegimo aplinka bei pateikia daug populiarios programinės įrangos skirtos paprastiems PC vartotojams į kurią įeina naršyklių įskiepiai bei multimedijos tvarkyklės. Programinės įrangos valdymui sistemoje naudojama „Synaptic“ paketų tvarkyklė, „AddLocale“ programa – kalbų nustatymui, o „GetOpenOffice“ programa – biuro programų diegimui.

Debian (www.debian.org)
Debian projektas yra individualių asmenų asociacija siekianti bendro tikslo – sukurti nemokamą operacinę sistemą. Ši operacinė sistema yra vadinama Debian GNU/Linux arba paprasčiausiai Debian. Debian sistemose naudojamas linux branduolys (angl. kernel). Linux yra visiškai nemokama programinės įrangos dalis kurios kūrimą pradėjo Linus Torvalds (Suomija), o tolesnį vystymą įgyvendino tūkstančiai pasaulio programuotojų. Programinė įranga yra tai ko reikia žmonėms tam, kad jie galėtų kurti dokumentus, užsiimti verslu, žaisti žaidimus ar kurti naują programinę įrangą. Debian operacinė sistema pateikia daugiau negu 30000 nemokamos programinės įrangos paketų (patogiam ir paprastam diegimui paruoštos programinės įrangos). Debian yra daugelio linux distribucijų (Ubuntu, Linux Mint, Xandros) pagrindas. Visa tai galima įsivaizduoti kaip bokštą. Pamatą sudaro linux branduolys. Aukščiau yra pagrindiniai operacinės sistemos įrankiai. Dar aukščiau yra visa vartotojo programinė įranga, o Debian projektas visa tai apjungia, vienija ir užtikrina, kad viskas darniai kartu funkcionuotų.

Madriva (www.mandriva.com)
Mandriva Linux projektas pasaulio šviesą išvydo 1998 Mandrake Linux pavadinimu su tikslu padaryti linux kiekvienam lengvai prieinamą ir naudojamą. Tuo metu linux jau buvo gerai žinoma, kaip galinga ir stabili operacinė sistema kurios valdymui reikėjo stiprių techninių žinių ir nuolatinio komandinės eilutės naudojimo. MandrakeSoft kompanija įžvelgė tokios sistemos išpopuliarėjimo galimybes, tame, kad grafinės vartotojo aplinkos integracija ir idiegtos grafinės valdymo priemonės leis linux pristatyti kaip patogią paprastam vartotojui sistemą. 2005-ųjų metų vasario mėnesį MandrakeSoft susijungė su Brazilų Conectiva ko pasekoje Paryžiuje (Prancūzija) įsikūrė Mandriva S.A. Mandriva Linux – pagrindinis kompanijos produktas teikiantis visus linux operacinės sistemos didelių galimybių ir stabilumo privalumus tiek paprastiems, tiek profesionaliems vartotojams lengvai valdoma ir patogia vartotojo sąsaja.

Sabayoun (www.sabayonlinux.org)
Iš Live DVD užsikraunanti Sabayoun linux yra Gentoo pagrindu sukurta galinga operacinė sistema kurią į kompiuterį galima įdiegti greičiau negu per penkias minutes. Gentoo Linux tai linux distribucija su „Portage“ programinės įrangos valdymo programa. Sabayoun linux vartotojui pateikia visą eilę darbastalio aplinkų (KDE, GNOME, Xfce) ir atviro kodo programinės įrangos (Fluxbox, KOffice, OpenOffice.org, FreeNX, amaroK, Kaffeine ir kt.).

Arch Linux (www.archlinux.org)
Arch Linux – i686 ir x86_64 platformoms optimizuota linux distribucija skirta kompetetingiems linux vartotojams. Sistema naudoja „pacman“ paketų valdymo įrankį. Arch Linux gali būti įdiegtas tiek iš CD, tiek iš FTP serverio. Arch Linux esanti programinės įrangos paketų kūrimo sistema Arch Build Systems (ABS) leidžia programuotojams lengvai sukurti naujus programinės įrangos paketus, modifikuoti esančių paketų nustatymus ir dalintis šiais paketais su kitais vartotojais per Arch Linux vartotojams skirtą programinės įrangos saugyklą (angl. repository).

Puppy Linux (www.puppylinux.com)
Puppy yra ypatinga linux distribucija. Ji yra neįtikėtinai maža, tačiau savo savybėmis ir funkcionalumu ne ką nusileidžia normalioms linux distribucijoms. Puppy, skirtingai nuo distribucijų užsikraunančių iš kompaktinių diskų (Live CD), įsidiegia ir pasileidžia tiesiai 64 Mb dydžio RAM atminties disko. Tai reiškia, kad visa programinė įranga veikia akimirksniu. Puppy linux gali būti užkraunamas iš Flash kortelės ar USB atminties įrenginio, CDROM, Zip disko, LS/120/240 Superdisk, 2.5“ diskelio ir be abejo vidinio kompiuterio disko. Ši distribucija kaip pagrindinį operacinės sistemos diską gali naudoti multi-sesijų rėžimu suformatuotą CD-R/DVD-R ir išsaugoti sistemos nustatymus tame pačiame CD/DVD darbo pabaigoje todėl nereikia naudoti vidinio kompiuterio disko (angl. hard drive).