Turbūt kiekvienas gerai žino tą jausmą kai pirmą kartą paimamas naujas daiktas į rankas. Jis vartomas, sukiojamas, apžiūrinėjamas, bandomas. Kartais sėkmingai, o kartais ir nelabai Atsiranda daugybė klausimų iš kurių esminis – ką gi tas daiktas sugeba ? Ką su juo galima padaryti ? Lygiai tas pats įvyksta pirmą kartą įsidiegus Ubuntu operacinę sistemą:

• Na, įsidiegiau, o kas toliau ?
• Kur mano programos ?
• Gal kas matė „Start“ mygtuką ir „Add Remove Programs“ ?

Siekiant išvengti panašių klausimų panagrinėsime programų diegimo Ubuntu (linux) operacinėje sistemoje temą. O diegimo galimybių yra daug ir kiekviena jų naudojama priklausomai nuo situacijos:

• Diegimas per „Ubuntu Software Center“;
• Diegimas per „Synaptic Package Manager“;
• Diegimas iš „*.deb“ paketo (setup.exe, install.exe analogas);
• Diegimas parsisiunčiant archyvą.
• Diegimas kompiliuojant programos kodą.

Pasiaiškinkime keletą sąvokų, būdingų programų diegimui Unix/Linux operacinėse sistemose:

• Paketas (angl. package). Linux sistemoje programinė įranga dažnai yra diegiama iš vadinamųjų paketų. Iš principo tai yra paprasčiausi bylų archyvai kurie leidžia patogiai ir paprastai perkelti bei automatizuotai diegti programas, tvarkykles, bibliotekas ir t.t.
• Saugyklos (angl. repositories) – tai serveriai kuriuose saugoma įvairi programinė įranga (atviro kodo, nemokamos) paketų pavidalu. Vartotojas paprasčiausiai pasirenka pageidaujamą programą iš saugyklos ir vieno mygtuko paspaudimu ją įsidiegia ar atnaujina naujesne versija. Šiuo būdu Ubuntu operacinėje sistemoje programas galima įsidiegti naudojant „Ubuntu Software Center“ ir „Synaptic Package Manager“
• Archyvas (angl. files archive) – programos bylų archyvas. Linux’e dažnai naudojamas „*.tar.gz“ (gzip) formatas. Windows sistemoje tai atitinka „*.zip“, „*.rar“ archyvus.
• Programos kodo archyvas (angl. source code) – Suarchyvuotas programos kodas su diegimo instrukcijomis. Tokiu pavidalu dažniausiai galima rasti eksperimentines kuriamų programų versijas (angl. nightly builds) ar labai specifines tvarkykles.

Kuo gi šie visi būdai skiriasi ir kokiais atvejais yra naudingi ? Pažiurėkime.

Diegimas per „Ubuntu Software Center“. Šiuo būdu Ubuntu operacinėje sistemoje programą galėtų įsidiegti ir mano močiutė . Tikrai. Nemeluoju. Paprastiems vartotojams tai pats patogiausias, geriausias ir greičiausias būdas:

1. Pasileiskite per meniu Applications>Ubuntu Software Center;
2. Paieškos lauke suveskite ieškomos programos pavadinimą ar raktažodžius, pvz.: „browser“ (vietoje paieškos galite naudoti programų kategorijų sąrašą).
3. Išsirinkite programą ir spauskite „Install“.

Eikite į meniu, susiraskite įdiegtą programą ir ja naudokitės. Tikėjotės daugiau ? Daugiau, deja nėra. Jokių CD/DVD dėliojimų, vedlių (angl. wizards), licenzijų patvirtinimo, raktinių kodų suvedinėjimo nesulauksite. Imkite ir naudokitės.

Diegimas per „Synaptic Package Manager“. Tai praplėsta „Ubuntu Software Center“ versija turinti daugiau galimybių. Sistema rodo saugyklose esančias programas (paketus), leidžia pasirinkti skirtingas bibliotekas ar jų versijas, atnaujinti esamas programas, bei atnaujinti saugyklose saugomų programų sąrašą. Tinka paprastiems vartotojams ir IT technologijose labiau pažengusioms močiutėms :

1. Pasileiskite per meniu System>Administration>Synaptic Package Manager (saugumo sumetimais jūsų paprašys suvesti slaptažodį);
2. Paieškos lauke suveskite ieškomos programos pavadinimą ar raktažodžius, pvz.: „email“, „webcam“. Galite pasinaudoti kairėje pusėje esančiomis kategorijomis.
3. Išsirinkite pageidaujamą programą (paketą) spustelėdami pele du kartus (arba paspaudę dešinį pelės klavišą, pažymėkite iššokusiame meniu pageidaujamą operaciją). Kai jau viską išsirinksite pradėkite diegimo procesą – spauskite „Apply“.

Jeigu ir vėl tikėjotės CD/DVD dėliojimų, vedlių (angl. wizards), raktinių kodų ir licenzijų patvirtinimų teks labai nusivilti. Eikite į meniu, susiraskite įdiegtą programą ir ja naudokitės.

Diegimas tiesiai iš „*.deb“ paketo. Šis diegimo būdas iš esmės atitinka “setup.exe“ diegimo būdą naudojamą Windows operacinėje sistemoje. Į programų saugyklas paprastai įtraukiamos patikimos, patikrintos, be virusų, saugios naudoti programos, todėl natūralu kad visų programų jose nerasite. Tokiu atveju jeigu dominančią programą radote internete, bet neradote saugykloje ją galite įsidiegti parsisiųsdami jos diegimo bylą. Ubuntu operacinėje sistemoje paprastai tokia byla turi „*.deb“ (pvz.: blender_2.49b-ubuntu0904_i386.deb) priesagą o pats diegimo procesas vyksta taip:

1. Parsisiunčiame diegimo „*.deb“ bylą;
2. Paleidžiame du kartus spustelėdami pele;
3. Iššokus dialogui spaudžiame mygtuką „Install“.

Viskas. Eikite į meniu, susiraskite įdiegtą programą ir ja naudokitės.

Diegimas iš archyvo. Būna, kad programų kūrėjai savo programas paprasčiausiai suarchyvuoja į „*.tar.gz“ ar kitus archyvus ir pateikia vartotojams. Tokiu atveju reikia:

1. Parsisiųsti programą;
2. Išsiarchyvuoti į pageidaujamą katalogą.

Viskas. Paleiskite programą. Daugumai programų to pakanka, nors kitoms gali tekti keisti nustatymus ir pan.. Tai jau priklauso nuo programos kūrėjo.

Diegimas kompiliuojant programos kodą. Tai retai naudojamas specifinis programos diegimas. Esant būtinybei šiuo būdu programinę įrangą diegia pažengę vartotojai (išskyrus pažengusias močiutes) ar Linux operacinės sistemos administratoriai. Programos kodo formatu dažniausiai saugomos naujausios, neoficialios, testinės programų versijos (apha, beta ir t.t.) ar tam tikros bibliotekos kurių veikimas labai priklauso nuo kompiuterio aparatinės dalies konfigūracijos. Šiuo būdu programos dažniausiai diegiamos taip:

1. Parsisiųsti programos archyvą ir išarchyvuoti;
2. Perskaityti README ir/ar INSTALL bylas. Rekomenduoju perskaityti, nes ten būna paaiškinta kas, kur ir kaip;
3. Paleisti komandas

./configure
make
make install