Info Guru

Kuriant šiuolaikines interneto svetaines neretai prireikia centruoti pagrindinį svetainės DIV elementą. Tai galima atlikti naudojant išskirtinai CSS bei išvengiant HTML <center> elemento, kuris  HTML 4.01, HTML 5 standartuose yra uždraustas.

<div id="content">
Centruotas DIV blokas.
</div>

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kad čia turėtų suveikti:

text-align:center

Tačiau šis CSS aprašymas centruoja tekstą esantį DIV bloke, o ne patį DIV bloką. Tam, kad centruoti DIV bloką reikalingi du dalykai:

1. Turi būti nurodytas fiksuotas DIV elemento plotis.
2. Kairioji ir dešinioji ribų aprašymo taisyklės margin nustatomos į auto.

Pažymėtina, kad DIV elemento centravimui reikalinga įvykdyti abu reikalavimus. Šis būdas veikia, kadangi esant auto margin taisyklės reikšmei pagal CSS standartą interneto naršyklės privalo tiek kairiąjai margin-left tiek dešiniąjai margin-right elemento riboms suteikti vienodus pločius. Pavyzdžiui, norime centruoti 1000px pločio DIV elementą:

div.content {
width:1000px;
margin-left:auto;
margin-right:auto;
}

Šis metodas yra standartinis būdas DIV blokų centravimui naudojant standartinį CSS aprašymą bei išvengiant uždrausto <center> elemento. Šis kodas veikia ir su standarų nesilaikančiomis naršyklėmis tokiomis kaip IE.

Kiekvienas besidomintis atviro kodo naujovėmis ar pradėjęs naudoti nemokamą linux pagrindu veikiančią operacinę sistemą, tokią kaip Ubuntu ar Linux Mint anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu – kas tai yra linux distribucija ?. Bendru atveju linux distribucija tai linux branduolio (angl. kernel) pagrindu veikianti operacinė sistema su tam tikru, jai būdingu nemokamų, dažniausiai atviro kodo programų (biuro programos, duomenų bazių sistemos, programavimo įrankiai, specializuotos programos ir t.t.) rinkiniu. Dėl atviro kodo prigimties, techninių, organizacinių ir filosofinių skirtumų tarp gamintojų ir vartotojų egzistuoja didelė linux distribucijų įvairovė skirtų superkompiuteriams, serveriams, mobiliesiems įrenginiams bei paprastiems namų vartotojams.

Kiekvieną linux OS distribuciją sudaro paketų rinkiniai. Paketą galima įsivaizduoti kaip tam tikrą distribucijos komponentą. Tai gali būti vaizdo ar garso kodavimo bibliotekos (pvz.: libvorbis), šriftų rinkinys, video, muzikos, e-pašto ar biuro programos ir pan. Teoriškai, esant butinybei, kiekvienas vartotojas ar kompanija, gali susikurti sau patogiausią ir geriausiai poreikius atitinkančią linux distribuciją.

Šiuo metu skaičiuojama apie 600 linux distribucijų iš kurių apie 300 yra aktyviai kuriamos ir tobulinamos. Akcentuotina, kad linux distribucijų įvairovė tai didelio linux tipo operacinių sistemų pritaikomumo ir lankstumo požymis. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kiekvienai distribucijai reikia kurti atsikrą programinę įrangą. Kadangi jas vienija vienas linux branduolys todėl praktiškai visais atvejais jūsų parašyta programinė įranga veiks bet kurioje linux distribucijoje. Daugumoje distribucijos gali būti skirstomos pagal šiuos kriterijus:

Pagal vartotojų tipą:

• Verslui (Ubuntu, Fedora, RedHat, Mandriva);
• Sistemų administratoriams (Debian, Slackware, RedHat, CentOS);
• Namų vartotojams (Ubuntu, Kubuntu, LinuxMint, Fedora, openSuse).

Pagal pritaikymą techninei įrangai:

• Serveriai (Debian, RedHat, Ubuntu Server, Devil Linux);
• Superkompiuteriai (ALT Linux);
• Namų PC (Ubuntu, Linux Mint, Fedora, openSuse);
• Nešiojami įrenginiai (Ubuntu netbook edition, Puppy Linux, Android).

Pagal naudojamą grafinę aplinką:

• Gnome (Ubuntu, LinuxMint);
• KDE (Kubuntu, Fedora);
• LXDE (Lubuntu, Knoppix, Debian);
• Be grafinės aplinkos.

Pagal paskirtį:

• Edukacinė (Edubuntu);
• Kompiuterinių žaidimų mėgėjams pritaikyta (SuperGamer);
• Audio, video darbams (Ubuntu Studio);
• Specializuotos sistemos pvz.: ugniasienės, tinklo skirstytuvai, kompiuterių klasteriai ir t.t. (Devil Linux).

Pagal komercinį palaikymą:

• Komerciškai palaikomos: Ubuntu (Canonical Ltd.), Android (Google), Fedora (RedHat) , MandrivaLinux (Mandriva), openSuse (Novell);
• Bendruomenės palaikomos: Debian, Gentoo;
• Kitos, pavyzdžiui, vieno žmogaus palaikoma Slackware.

Žemiau galite apžvelgti šiuo metu populiariausias Linux distribucijas (šaltinis: www.ditrowatch.com)

Ubuntu (www.ubuntu.com)
Ubuntu – nemokamai platinama linux operacinė sistema geriausiai pritaikyta paprasto namų vartotojo asmeniniam kompiuteriui. Sistemos kūrėjai teikia profesionalią pagalbą bei turi didelę bendruomenę. Ubuntu bendruomenė susibūrė vedama idėjų iškeltų Ubuntu manifeste teigiančiame, kad programinė įranga turi būti nemokama, kad programos turi būti patogios žmonėms, pritaikytos jų gimtosioms kalboms ir kad vartotojai turi turėti laisvę įdiegiant ar išdiegiant savo programinę įrangą tada kada jiems to reikia. „Ubuntu“ yra senovinis afrikiečių žodis reiškiantis „žmoniškumas kitiems“. Vedina šių žodžių ši linux distribucija pasauliui suteikia puikias galimybes naudotis nemokama, atviro kodo programine įranga. Ubuntu remiama ir vystoma Canonical Ltd.

Fedora (www.fedoraproject.org)
„Fedora Projektas“ tai RedHat kompanijos remiamas atviros programinės įrangos projektas. „Fedora Projekto“ tikslas yra bendradarbiauti su linux bendruomene siekiant sukurti pilną, bendro naudojimo operacinę sistemą išimtinai naudojant tik atviro kodo programinę įrangą. Projekto vystymas vyksta viešąja forma, 2-3 kartus per metus išleidžiant stambesnius sistemos atnaujinimus. RedHat inžinierių komanda intensyviai dalyvauja šios operacinės sistemos vystyme.

Linux Mint (www.linuxmint.com)
Linux Mint – Ubuntu pagrindu kuriama linux distribucija kurios tikslas užtikrinti, kad viskas operacinėje sistemoje funkcionuotų iš karto, sklandžiai, be didesnių sutrikimų ar papildomos programinės įrangos diegimo. To siekiama sistemai automatiškai įdiegiant būtiniausius naršyklių įskiepius, video kodavimo tvarkykles, DVD grotuvus, Java ir kitus komponentus. Sistema leidžia pilnai personalizuoti darbalaukį (angl. desktop), meniu, pateikia keletą unikalių sistemos konfigūravimo įrankių bei suteikia interneto pagrindu veikiančią programinės įrangos paketų (angl. packages) diegimo sąsają. Linux Mint yra suderinama su Ubuntu programinės įrangos saugyklomis (angl. repositories).

OpenSuse (www.opensuse.org)
openSUSE – Novell kompanijos remiamas bendruomenės projektas. Šis linux populiarinimo projektas – tai nemokama, pilnai naudojimui paruošta linux distribucija. OpenSUSE projektas kelia tris pagrindinius tikslus: padaryti openSUSE lengviausiai ir plačiausiai pasaulyje naudojama linux distribucija; didinti atviro kodo kūrėjų bendradarbiavimą siekiant, kad openSUSE taptų patogiausia aplinka tiek naujiems, tiek patyrusiems linux vartotojams; labai supaprastinti ir palengvinti linux programinės įrangos kūrimą, kad openSUSE taptų pagrindine linux programuotojų ir programinės įrangos gamintojų platforma.

PCLinuxOS (www.pclinuxos.com)
PCLinuxOS tai vartotojui draugiška linux distribucija pasižyminti geru grafinių, garso plokščių ir kitos aparatinės įrangos suderinamumu. Sistema pasižymi paprasta grafine diegimo aplinka bei pateikia daug populiarios programinės įrangos skirtos paprastiems PC vartotojams į kurią įeina naršyklių įskiepiai bei multimedijos tvarkyklės. Programinės įrangos valdymui sistemoje naudojama „Synaptic“ paketų tvarkyklė, „AddLocale“ programa – kalbų nustatymui, o „GetOpenOffice“ programa – biuro programų diegimui.

Debian (www.debian.org)
Debian projektas yra individualių asmenų asociacija siekianti bendro tikslo – sukurti nemokamą operacinę sistemą. Ši operacinė sistema yra vadinama Debian GNU/Linux arba paprasčiausiai Debian. Debian sistemose naudojamas linux branduolys (angl. kernel). Linux yra visiškai nemokama programinės įrangos dalis kurios kūrimą pradėjo Linus Torvalds (Suomija), o tolesnį vystymą įgyvendino tūkstančiai pasaulio programuotojų. Programinė įranga yra tai ko reikia žmonėms tam, kad jie galėtų kurti dokumentus, užsiimti verslu, žaisti žaidimus ar kurti naują programinę įrangą. Debian operacinė sistema pateikia daugiau negu 30000 nemokamos programinės įrangos paketų (patogiam ir paprastam diegimui paruoštos programinės įrangos). Debian yra daugelio linux distribucijų (Ubuntu, Linux Mint, Xandros) pagrindas. Visa tai galima įsivaizduoti kaip bokštą. Pamatą sudaro linux branduolys. Aukščiau yra pagrindiniai operacinės sistemos įrankiai. Dar aukščiau yra visa vartotojo programinė įranga, o Debian projektas visa tai apjungia, vienija ir užtikrina, kad viskas darniai kartu funkcionuotų.

Madriva (www.mandriva.com)
Mandriva Linux projektas pasaulio šviesą išvydo 1998 Mandrake Linux pavadinimu su tikslu padaryti linux kiekvienam lengvai prieinamą ir naudojamą. Tuo metu linux jau buvo gerai žinoma, kaip galinga ir stabili operacinė sistema kurios valdymui reikėjo stiprių techninių žinių ir nuolatinio komandinės eilutės naudojimo. MandrakeSoft kompanija įžvelgė tokios sistemos išpopuliarėjimo galimybes, tame, kad grafinės vartotojo aplinkos integracija ir idiegtos grafinės valdymo priemonės leis linux pristatyti kaip patogią paprastam vartotojui sistemą. 2005-ųjų metų vasario mėnesį MandrakeSoft susijungė su Brazilų Conectiva ko pasekoje Paryžiuje (Prancūzija) įsikūrė Mandriva S.A. Mandriva Linux – pagrindinis kompanijos produktas teikiantis visus linux operacinės sistemos didelių galimybių ir stabilumo privalumus tiek paprastiems, tiek profesionaliems vartotojams lengvai valdoma ir patogia vartotojo sąsaja.

Sabayoun (www.sabayonlinux.org)
Iš Live DVD užsikraunanti Sabayoun linux yra Gentoo pagrindu sukurta galinga operacinė sistema kurią į kompiuterį galima įdiegti greičiau negu per penkias minutes. Gentoo Linux tai linux distribucija su „Portage“ programinės įrangos valdymo programa. Sabayoun linux vartotojui pateikia visą eilę darbastalio aplinkų (KDE, GNOME, Xfce) ir atviro kodo programinės įrangos (Fluxbox, KOffice, OpenOffice.org, FreeNX, amaroK, Kaffeine ir kt.).

Arch Linux (www.archlinux.org)
Arch Linux – i686 ir x86_64 platformoms optimizuota linux distribucija skirta kompetetingiems linux vartotojams. Sistema naudoja „pacman“ paketų valdymo įrankį. Arch Linux gali būti įdiegtas tiek iš CD, tiek iš FTP serverio. Arch Linux esanti programinės įrangos paketų kūrimo sistema Arch Build Systems (ABS) leidžia programuotojams lengvai sukurti naujus programinės įrangos paketus, modifikuoti esančių paketų nustatymus ir dalintis šiais paketais su kitais vartotojais per Arch Linux vartotojams skirtą programinės įrangos saugyklą (angl. repository).

Puppy Linux (www.puppylinux.com)
Puppy yra ypatinga linux distribucija. Ji yra neįtikėtinai maža, tačiau savo savybėmis ir funkcionalumu ne ką nusileidžia normalioms linux distribucijoms. Puppy, skirtingai nuo distribucijų užsikraunančių iš kompaktinių diskų (Live CD), įsidiegia ir pasileidžia tiesiai 64 Mb dydžio RAM atminties disko. Tai reiškia, kad visa programinė įranga veikia akimirksniu. Puppy linux gali būti užkraunamas iš Flash kortelės ar USB atminties įrenginio, CDROM, Zip disko, LS/120/240 Superdisk, 2.5” diskelio ir be abejo vidinio kompiuterio disko. Ši distribucija kaip pagrindinį operacinės sistemos diską gali naudoti multi-sesijų rėžimu suformatuotą CD-R/DVD-R ir išsaugoti sistemos nustatymus tame pačiame CD/DVD darbo pabaigoje todėl nereikia naudoti vidinio kompiuterio disko (angl. hard drive).

Paprastam namų vartotojui Linux yra puiki, patogi, nemokama operacinė sistema suteikianti dideles galimybes. Tačiau tam, kad mokėtum ir galėtum jomis pasinaudoti reikalinga turėti žinių apie jas. Linux operacinė sistema – labai galingas įrankis suteikiantis visapusiškas galimybes darbui bet kokioje platformoje pradedant nuo superkompiuterių ir baigiant mažais nešiojamaisiais įrenginiais. Žinios apie Linux opearacinę sistemą privalomos ne tik save gerbiantiems programuotojams, programinės įrangos projektuotojams ar planuojantiems jais tapti, bet ir interneto svetainių kūrėjams administruojantiems savo interneto svetaines. Žemiau pateikiame eilę elektroninių knygų kurios ne tik leis susipažinti su linux operacine sistema ir jos galimybėmis, bet ir išmokti ją valdyti bei pritaikyti savo poreikiams.

• Įvadas į Linux OS – susipažinkite kas tai yra linux operacinė sistema ir kaip ji veikia.
• Linux sistemos administravimo gidas – knyga linux sistemos administratoriams (vartotojų kūrimas, failų sistemos valdymas, sistemos stebėjimas ir t.t.).
• Linux komandų santrauka – Linux administratoriams ir mėgėjams: komandos kurių gali prireikti kiekvieną dieną.
• Linux failų sistemos hierarchija – paaiškinama linux failų sistemos struktūra, kodėl ji tokia yra ir kaip ji veikia.
• Bash skripto pradedančiųjų vadovas – Linux komandinės eilutės skriptų programavimas pradedantiesiems.
• Bash skripto profesionalų vadovas – Linux komandinės eilutės skriptų programavimas profesionalams.
• Ubuntu serverio valdymo gidas – Ubuntu serverio valdymas interneto svetainių-serverių administratoriams (Apache, PHP5, MySQL, SVN, FTP, PostgreSQL, Email, programų diegimas, ugniasinė (firewall), OpenSSH, Samba (Windows tinklai) ir kt.)
• Linux žodynas – informacija pagal abėcėlę.
• Trumpas Linux saugumo gidas – trumpas esminių Linux saugumo priemonių sąrašas.

Jeigu iškiltų kokių klausimų ar nesklandumų naudojant Linux OS visada pravers šis sprendimų būdų sąrašas Klausimai – atsakymai. (HOW TO ?)

Turbūt kiekvienas gerai žino tą jausmą kai pirmą kartą paimamas naujas daiktas į rankas. Jis vartomas, sukiojamas, apžiūrinėjamas, bandomas. Kartais sėkmingai, o kartais ir nelabai Atsiranda daugybė klausimų iš kurių esminis – ką gi tas daiktas sugeba ? Ką su juo galima padaryti ? Lygiai tas pats įvyksta pirmą kartą įsidiegus Ubuntu operacinę sistemą:

• Na, įsidiegiau, o kas toliau ?
• Kur mano programos ?
• Gal kas matė „Start“ mygtuką ir „Add Remove Programs“ ?

Siekiant išvengti panašių klausimų panagrinėsime programų diegimo Ubuntu (linux) operacinėje sistemoje temą. O diegimo galimybių yra daug ir kiekviena jų naudojama priklausomai nuo situacijos:

• Diegimas per „Ubuntu Software Center“;
• Diegimas per „Synaptic Package Manager“;
• Diegimas iš „*.deb“ paketo (setup.exe, install.exe analogas);
• Diegimas parsisiunčiant archyvą.
• Diegimas kompiliuojant programos kodą.

Pasiaiškinkime keletą sąvokų, būdingų programų diegimui Unix/Linux operacinėse sistemose:

• Paketas (angl. package). Linux sistemoje programinė įranga dažnai yra diegiama iš vadinamųjų paketų. Iš principo tai yra paprasčiausi bylų archyvai kurie leidžia patogiai ir paprastai perkelti bei automatizuotai diegti programas, tvarkykles, bibliotekas ir t.t.
• Saugyklos (angl. repositories) – tai serveriai kuriuose saugoma įvairi programinė įranga (atviro kodo, nemokamos) paketų pavidalu. Vartotojas paprasčiausiai pasirenka pageidaujamą programą iš saugyklos ir vieno mygtuko paspaudimu ją įsidiegia ar atnaujina naujesne versija. Šiuo būdu Ubuntu operacinėje sistemoje programas galima įsidiegti naudojant „Ubuntu Software Center“ ir „Synaptic Package Manager“
• Archyvas (angl. files archive) – programos bylų archyvas. Linux’e dažnai naudojamas „*.tar.gz“ (gzip) formatas. Windows sistemoje tai atitinka „*.zip“, „*.rar“ archyvus.
• Programos kodo archyvas (angl. source code) – Suarchyvuotas programos kodas su diegimo instrukcijomis. Tokiu pavidalu dažniausiai galima rasti eksperimentines kuriamų programų versijas (angl. nightly builds) ar labai specifines tvarkykles.

Kuo gi šie visi būdai skiriasi ir kokiais atvejais yra naudingi ? Pažiurėkime.

Diegimas per „Ubuntu Software Center“. Šiuo būdu Ubuntu operacinėje sistemoje programą galėtų įsidiegti ir mano močiutė . Tikrai. Nemeluoju. Paprastiems vartotojams tai pats patogiausias, geriausias ir greičiausias būdas:

1. Pasileiskite per meniu Applications>Ubuntu Software Center;
2. Paieškos lauke suveskite ieškomos programos pavadinimą ar raktažodžius, pvz.: “browser” (vietoje paieškos galite naudoti programų kategorijų sąrašą).
3. Išsirinkite programą ir spauskite „Install“.

Eikite į meniu, susiraskite įdiegtą programą ir ja naudokitės. Tikėjotės daugiau ? Daugiau, deja nėra. Jokių CD/DVD dėliojimų, vedlių (angl. wizards), licenzijų patvirtinimo, raktinių kodų suvedinėjimo nesulauksite. Imkite ir naudokitės.

Diegimas per „Synaptic Package Manager“. Tai praplėsta „Ubuntu Software Center“ versija turinti daugiau galimybių. Sistema rodo saugyklose esančias programas (paketus), leidžia pasirinkti skirtingas bibliotekas ar jų versijas, atnaujinti esamas programas, bei atnaujinti saugyklose saugomų programų sąrašą. Tinka paprastiems vartotojams ir IT technologijose labiau pažengusioms močiutėms :

1. Pasileiskite per meniu System>Administration>Synaptic Package Manager (saugumo sumetimais jūsų paprašys suvesti slaptažodį);
2. Paieškos lauke suveskite ieškomos programos pavadinimą ar raktažodžius, pvz.: “email”, „webcam“. Galite pasinaudoti kairėje pusėje esančiomis kategorijomis.
3. Išsirinkite pageidaujamą programą (paketą) spustelėdami pele du kartus (arba paspaudę dešinį pelės klavišą, pažymėkite iššokusiame meniu pageidaujamą operaciją). Kai jau viską išsirinksite pradėkite diegimo procesą – spauskite “Apply”.

Jeigu ir vėl tikėjotės CD/DVD dėliojimų, vedlių (angl. wizards), raktinių kodų ir licenzijų patvirtinimų teks labai nusivilti. Eikite į meniu, susiraskite įdiegtą programą ir ja naudokitės.

Diegimas tiesiai iš “*.deb” paketo. Šis diegimo būdas iš esmės atitinka “setup.exe“ diegimo būdą naudojamą Windows operacinėje sistemoje. Į programų saugyklas paprastai įtraukiamos patikimos, patikrintos, be virusų, saugios naudoti programos, todėl natūralu kad visų programų jose nerasite. Tokiu atveju jeigu dominančią programą radote internete, bet neradote saugykloje ją galite įsidiegti parsisiųsdami jos diegimo bylą. Ubuntu operacinėje sistemoje paprastai tokia byla turi „*.deb“ (pvz.: blender_2.49b-ubuntu0904_i386.deb) priesagą o pats diegimo procesas vyksta taip:

1. Parsisiunčiame diegimo „*.deb“ bylą;
2. Paleidžiame du kartus spustelėdami pele;
3. Iššokus dialogui spaudžiame mygtuką „Install“.

Viskas. Eikite į meniu, susiraskite įdiegtą programą ir ja naudokitės.

Diegimas iš archyvo. Būna, kad programų kūrėjai savo programas paprasčiausiai suarchyvuoja į „*.tar.gz“ ar kitus archyvus ir pateikia vartotojams. Tokiu atveju reikia:

1. Parsisiųsti programą;
2. Išsiarchyvuoti į pageidaujamą katalogą.

Viskas. Paleiskite programą. Daugumai programų to pakanka, nors kitoms gali tekti keisti nustatymus ir pan.. Tai jau priklauso nuo programos kūrėjo.

Diegimas kompiliuojant programos kodą. Tai retai naudojamas specifinis programos diegimas. Esant būtinybei šiuo būdu programinę įrangą diegia pažengę vartotojai (išskyrus pažengusias močiutes) ar Linux operacinės sistemos administratoriai. Programos kodo formatu dažniausiai saugomos naujausios, neoficialios, testinės programų versijos (apha, beta ir t.t.) ar tam tikros bibliotekos kurių veikimas labai priklauso nuo kompiuterio aparatinės dalies konfigūracijos. Šiuo būdu programos dažniausiai diegiamos taip:

1. Parsisiųsti programos archyvą ir išarchyvuoti;
2. Perskaityti README ir/ar INSTALL bylas. Rekomenduoju perskaityti, nes ten būna paaiškinta kas, kur ir kaip;
3. Paleisti komandas

./configure
make
make install

QT biblioteka (QT Creator + QT SDK) vis plačiau naudojamas programavimo įrankis pasižymintis greitaveika, efektyvumu ir paprastumu bei leidžiantis kurti programas Linux, Mac, Windows, Symbian OS ir kitoms platformoms. Kuriant taikomąsias ir verslo sistemas dažnai prireikia prisijungti prie duomenų bazės. QT SDK bibliotekoje integruotos priemonės daugeliui populiarių duomenų bazių, tokių, kaip PostgreSQL, SqlLite, MySQL ir kt. Tam QT naudoja specialias bibliotekas dar vadinamas įskiepiais (angl. plugin). Standartiniame QT SDK pakete SqlLite, PostgreSQL duomenų bazėms šias bibliotekas radau automatiškai sukurtas tačiau MySQL duomenų bazei gali tekti diegti pačiam. Tai gana paprasta atlikti 5 žingsniais:

Pastaba: Diegimo procesas aprašytas Linux operacinei sistemai, tačiau panašūs principai taikomi ir kitoms OS.

1. Įsidiegti ‘mysql-server’ ir ‘libmysqlclient15-dev’ paketus (jei dar neturite) naudojant Synaptic package manager arba per terminalą:

sudo apt-get install mysql-server libmysqlclient15-dev

2. Įtraukti SQL bibliotekas savo QT projekto faile “*.pro” įrašant įrašą:

QT += sql

3. Patikrinti ar QT yra įdiegta MySQL biblioteka ‘libqsqlmysql.so’.  Jis turi buti kataloge: <QT-KATALOGAS>/qt/plugins/sqldrivers/libqsqlmysql.so Jei tokios bibliotekos nėra tada ją reikia susikompiliuoti ir įsidiegti. Tai labai parasta:

3.1 Nueiname į katalogą:

cd <QT-KATALOGAS>/qt/src/plugins/sqldrivers/mysql

3.2 Sukonfiguruojame kompiliaciją paleisdami ‘qmake’ tokiame formate:

<QT-KATALOGAS>/qt/bin/qmake "INCLUDEPATH+=<mysql.h include path>" "LIBS+=-L<libmysqlclient.so path> -lmysqlclient" mysql.pro

Kur:

- turi rodyti kelią į ‘mysql.h’ failą, pavyzdžiui ‘/usr/include/mysql’
- turi rodyti kelią į libmysqlclient.so, pavyzdžiui ‘/usr/lib’

pasitikrinti kur yra ‘mysql.h’ ir ‘libmysqlclient.so’ galima su komanda ‘locate’:

locate mysql.h
locate libmysqlclient.so

Pilnas pavyzdys:

<QT-KATALOGAS>/qt/bin/qmake "INCLUDEPATH+=/usr/include/mysql" "LIBS+=-L/usr/lib -lmysqlclient" mysql.pro

3.3 Kompiliuojame su komanda ‘make’:

make

3.4 Diegiame su komanda ‘make install’:

make install

Pasitikrinus turėtume rasti biblioteką

ls <QT-KATALOGAS>/qt/plugins/sqldrivers/libqsqlmysql.so

4. Laikas įsitikinti, ar viskas veikia. Tam MySQL serveryje susikuriame duomenų bazę su keliomis lentelėmis. Tai galime padaryti įsidiegę tokias programas kaip MySQL Workbench arba per terminalą:

- Prisijungiame ir įvedame slaptažodį:

mysql -u root -p

- Kuriame duomenų bazę:

mysql> CREATE DATABASE IF NOT EXISTS qttest;
mysql> USE qttest;

- Kuriame lentelę:

mysql> CREATE TABLE adresu_knygele(id INT NOT NULL, vardas_pavarde VARCHAR(50) NULL, adresas VARCHAR(30) NULL);

- Sukuriame keletą įrašų:

mysql> INSERT INTO adresu_knygele(id, vardas_pavarde, adresas) VALUES(1, 'Vardaitis Pavardaitis', 'Begiu g. 12, Rugpieniu kaimas');
mysql> INSERT INTO adresu_knygele(id, vardas_pavarde, adresas) VALUES(2, 'Vardaite Pavardaite', 'Begiu g. 18, Rugpieniu km.');

5. Belieka išbandyti kaip veikia programos kodas iš QT:

#include <QSqlDatabase>
#include <QSqlQuery>
#include <QTextStream>

// . . .

void MainWindow::sqlTest() {
    QTextStream ts(stdout);

    QSqlDatabase db = QSqlDatabase::addDatabase("QMYSQL");
    db.setHostName("localhost");
    db.setUserName("root");
    db.setPassword("password123");
    db.setDatabaseName("qttest");

    bool ok = db.open();

    if (ok) {
        QSqlQuery qs("SELECT id, vardas_pavarde, adresas FROM adresu_knygele;");

            while (qs.next()) {
                     int id = qs.value(0).toInt();
                     QString name = qs.value(1).toString();
                     QString address = qs.value(2).toString();
                     ts << "ID: " << id << " NAME: " << name << " ADRESS: " << address << "\n";
            }
        db.close();
    }

}

Skanaus

Diskų dalinimas skirsniais (angl. partitions) buvo numatytas PC architektūroje kaip priemonė organizuoti bylų sistemą (angl. files system). Pradiniai standartai, kurie galioja ir iki šiol, numatė, kad diską bus galima dalinti į 4 pirminius skirsnius (angl. primary partitions) t.y. Diską gali sudaryti 1, 2, 3 arba 4 pirminiai skirsniai, tačiau ne daugiau. Kad apeiti šį apribojimą (tiesa pasakius to retai prireikia) vienas iš pirminių skirsnių (angl. primary partition) gali būti sudalintas į mažesnius skirsnius (angl. logical partitions arba logical drives). Toks sudalintas pirminis skirsnis vadinamas išplėstiniu skirsniu (angl. extended partition). Diskų dalinimo galimybė suteikia šiuos privalumus:

• Leidžia organizuoti kelių operacinių įdiegimą, pavyzdžiui vartotojas gali įsidiegti ir naudoti Linux, Mac OS X ar kitas operacines sistemas tame pačiame kompiuteryje;
• Leidžia izoliuoti atskiras duomenų dalis, tad vienai daliai dėl kokių nors priežasčių susigadinus ją būtų paprasčiau atkurti tuo pačiu išsaugant ir nepažeidžiant šalia esančių;
• Leidžia išskirti virtualios atminties zoną (angl. swap file);
• Leidžia atskirti operacinę sistemą, programų bylas ir vartotojo duomenis kas palengvina atsarginių duomenų kūrimo kopijų organizavimą;
• Leidžia atskirti buferizavimo (angl. caching) ir sisteminės informacijos archyvavimo bylas (angl. logging), kurios dažniai yra linkusios plėstis ir užpildyti visą bylų sistemą;
• Leidžia pagreitinti bylų sistemos darbą. Pavyzdžiui NTFS sistema didelės apimties diskuose veikia žymiai lėčiau negu mažos apimties diskuose dėl to, kad „išsipučia“ bylų sąrašo lentelė (angl. sequentially-accessed Master File Table (MFT)).

Linux OS gali būti diegiama tiek pirminiame, tiek išplėstiniame skirsnyje. Windows, deja, tokių privalumų neturi ir gali būti diegiama tik pirminiame, aktyviame skirsnyje.

1. Keletas faktų apie diskus Linux operacinėje sistemoje

Linux operacinėje sistemoje visi kompiuterio įrenginiai aprašomi ‘/dev’ (nuo žodžio devices) kataloge. Pavyzdžiui, kietieji diskai gali būti aprašomi taip:

• pagrindinis IDE diskas (angl. hard disk device) žymimas /dev/hda;
• SCSI, SATA diskai (angl. serial disk device) žymimi /dev/sda;
• kiekvienas pirminis skirsnis numeruojamas nuo 1 iki 4;
• kiekvienas loginis (išplėstinis) skirsnis numeruojamas nuo 5 didėjančia tvarka;

Pavyzdys 1: pirmasis loginis (išplėstinis) IDE disko skirsnis bus /dev/hda5.

Pavyzdys 2: pirmasis pirminis pirmojo SCSI disko skirsnis bus /dev/sda1.

Čia ‘hd’ ir ’sd’ reiškia disko tipą (IDE arba SCSI), o toliau sekanti raidė ‘a’ rodo disko eilę. Pavyzdžiui, ‘/dev/sda’ būtų pirmasis diskas, ‘/dev/sdb’ – antrasis, ‘/dev/sdc’ – trečiasis ir t.t. Kaip matome 1 paveiksle, Ubuntu OS diegimo metu sistema siūlo pasirinkti vieną iš esančių diskų – ’sda’ (8,6 GB talpos) ir ’sdb’ (2,1 GB talpos).

1 pav. Kietųjų diskų pasirinkimas Ubuntu (linux) sistemos diegimo metu

Ubuntu linux operacinė sistema, prieš diegimą, pagal nutylėjimą, dažniausiai automatiškai sukuria diske du skirsnius – vieną pagrindinį (operacinei sistemai) ir vieną virtualiai atminčiai (angl. swap memory). Jeigu vartotojas pageidauja, pavyzdžiui, jis nori išskirti atskirą vietą savo duomenims (/home katalogas) ir pan. jis gali pats organizuoti skirsnius savo diskuose. Tam Ubuntu OS disko paruošimo metu reikalinga pasirinkti rankinio diskų dalinimo galimybę (2 pav.)

2 pav. Rankinio disko skirsnių kūrimo galimybė (rekomenduojama patyrusiems vartotojams)

Skaityti toliau…

Ubuntu OS šiuo metu yra viena populiariausių atviro kodo, nemokamų Linux pagrindu veikiančių operacinių sistemų skirta namų vartotojams ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms. Daugelis žmonių ir verslo atstovų iš nuogirdų ar apsimetinėjančių IT „specialistų“ pranešimų yra susidarę išankstinę nuomonę apie atviro kodo sistemas. Šių straipsnių serijos tikslas yra apšviesti visuomenę ir parodyti, kad atviro kodo sistemos yra ne prastesnės už komercines sistemas, o neretai jas pralenkia savo lankstumu, patogumu ir galimybėmis. Šiais straipsniais stengsimės išsklaidyti egzistuojančius mitus, parodyti kaip efektyvu, paprasta ir patogu naudotis Linux OS, kuo ji skiriasi nuo Windows OS, įvertinti jų privalumus ir trūkumus.

Keletas faktų:

• Ubuntu OS veikia Linux, Unix sistemų pagrindu;
• Unix-Linux operacinės sistemos dirba ir užtikrina serverių patikimumą, stabilumą bei saugumą, užima 99% didžiųjų superkompiuterių rinkos (top500 superkompiuterių; linux super serverių pasiskirstymas);
• Unix-Linux sistemas naudoja tokios verslo korporacijos kaip Google, IBM, Dell, Sun ir t.t.;
• Linux pagrindu sukurtos operacinės sistemos tokios, kaip Google „Android“ sparčiai tobulinamos ir vis geriau pritaikomos išmaniesiems telefonams, namų vartotojams (Ubuntu, MintOS), bei tinklo kompiuteriams (angl. netbooks) (), elektroninių knygų skaitytuvams (angl. e-book readers) ir kt.;
• Unix-Linux OS ir kitos atviro kodo sistemos yra kuriamos ir tobulinamos viso pasaulio IT specialistų ir tokių kompanijų kaip Google, IBM, RedHat, Novell, Nokia, ir pan.

1. Kalbos parinkimas ir klaviatūros nustatymas

Argumentų pakankamai, bet geriau išbandykime patys. Parsisiunčiame Ubuntu OS, įsirašome į CD/DVD arba USB Flash diską ir įsidedame į kompiuterį. Perkrovus kompiuterį Ubuntu OS diegimo sistema turėtų pasileisti automatiškai (jeigu taip nėra pasitikrinkite BIOS nustatymus – ar tikrai DVD / USB Flash įrenginiams nustatytas startavimo (angl. boot) prioritetas).

Pasileisdama sistema pirmiausiai pasiūlo nurodyti diegimo kalbą (1 pav.)

Pastaba: žemiau pateiktuose pavydžiuose parodyta kaip diegti Ubuntu 9.10 versijos operacinę sistemą lietuvių kalba, bet angliškai diegiantys turėtų nesunkiai susigaudyti.

1 pav. Ubuntu OS diegimo kalbos parinkimas

Toliau galime pasirinkti vieną iš galimybių (2 pav.):

• Paleisti Ubuntu nekeičiant nieko jūsų kompiuteryje. Pasileisti ir pažiurėti, kaip viskas veikia nediegdami sistemos savo kompiuteryje. Pastaba: Šiuo rėžimu paleista sistema veiks lėčiau nei normaliai įdiegta ir gali kilti kėblumų dėl tam tikrų nustatymų;
• Įdiegti Ubuntu. Įsidiekite Ubuntu OS į kompiuterį kaip pagrindinę arba šalia kitos operacinės sistemos laisvoje disko vietoje;
• Patikrinti ar nėra defektų paleidimo laikmenoje;
• Patikrinti operatyviąją atmintį;
• Įkelti iš pirmojo kompiuterio disko – galite paleisti savo turimą operacinę sistemą iš pagrindinio disko.

2 pav. Diegimo būdo pasirinkimas

Skaityti toliau…